Straipsniai
Šiandienos problema – azartiniai lošimai
Nebenoriu-losti.lt yra socialinis projektas turintiems priklausomybę nuo azartinių lošimų. Čia pateikiama nemažai naudingos informacijos lošėjams ir jų šeimų nariams apie problemą ir jos sprendimo būdus. Projekte dirba konsultantai, kurie gali pakonsultuoti telefonu, el. paštu ir Skype.
• Azartiniai lošimai – problema pacientui ar artimiesiems ?
Priklausomybės nuo azartinių lošimų prigimtis bei kartu lydintys psichikos sutrikimai.
Azartinių lošėjų tipai.
Į ką kreipiamas dėmesys gydant pacientą priklausomą nuo azartinių lošimų ?
Ruošė gyd. psichiatras V.Taranda, gyd. psichiatrė – psichoterapeutė L.Šliožienė
“Mano sūnui 39-eji metai. Paskutiniu metu jam sutriko miegas, atsirado įtampa, nerimas, prasta nuotaika. Iškilo problemų darbe, šeimoje. Ilgą laiką sūnus savo problemas nuo artimųjų slėpė ir tik neseniai prisipažino, kad visos jos susijusios su dideliu noru žaisti azartinius žaidimus. Vieną dieną, laisvu nuo darbo metu, jis nuėjo pasižiūrėti, kaip atrodo kazino: sužavėjo prabangi aplinka, pakerėjo lošimo aparatų bei stalų gausa, šventinė nuotaika. Pamažu įsitraukė į žaidimą, ten praleisdavo ištisus vakarus ir naktis. Lošti sekėsi gana neblogai, o išlošus didelę pinigų sumą, įvyko lūžis: ėmėsi lošti su dešimteriopu azartu. Bet, vėliau, sūnaus teigimu, prasidėjo visiškas nesėkmės periodas. Jis pralošė visas šeimos santaupas, automobilį, užstatė butą ir pralošė už butą gautus pinigus. Kelis kartus bandė savo jėgomis nustoti lošti, bet nesugebėjo. Gal galėtumėte patarti, ką daryti, ar medikai galėtų padėti nugalėti norą lošti ?”
Pagal aprašymą Jūsų sūnui galima įtarti patologinį potraukį žaisti azartinius žaidimus. Nors azartiniai žaidimai yra žinomi jau seniai, žinomos įvairios jų formos, tačiau medikų dėmesį šis fenomenas atkreipė ne taip jau seniai. Tik prieš 20 metų potraukis žaisti azartinius žaidimus imtas traktuoti kaip liga. Todėl buvo pradėta studijuoti jo prigimtį, priežastis, kurios skatina žmogų įsitraukti į žaidimus ir dėl ko taip sunku atsikratyti šio žalingo potraukio, kokios yra jo gydymo galimybės.
Kiek plačiai šis sutrikimas paplitęs Lietuvoje, sunku pasakyti, nes tokie tyrimai nebuvo atlikti. Remiantis įvairių šalių pateiktais statistikos duomenimis, galima teigti, kad patologišką azartą lošti turi apie 3 procentus planetos gyventojų. Panašūs rezultatai tikėtini ir Lietuvoje. Liguistas potraukis lošti būdingas visoms socialinėms grupėms, dažniausiai 21-55 metų amžiaus vyrams. Vyrams potraukis žaisti azartinius žaidimus pasireiškia 3-4 kartus dažniau nei moterims. Gana dažnai probleminis lošimas prasideda jau paauglystėje. Jį gali paskatinti tokie stresai kaip tėvų skyrybos, netektis šeimoje ir pan. Lošimas šiems paaugliams – tai galimybė pabėgti nuo problemų.
Tradiciškai specialistai skiria šias azartinių lošimų rūšis:
• Kazino – ruletė, juodasis džekas.
• Bingo.
• Lažybos (arklių lenktynės, krepšinis ir pan.).
• Loterijos.
• Automatinės lošimo mašinos.
• Televizijos, radijo ir spaudos skelbiami konkursai.
Tačiau vis sugalvojamos naujos lošimų formos ir būdai. Ypač didele problema tampa internetas, kuris atveria naujas lošimų galimybes, net neišeinant iš namų.
Dauguma žmonių yra azartiški, tik ne visi vienodai. Tikriausiai nėra nei vieno, kuris nebūtų nors kartą nusipirkęs loterijos bilieto ar nesusilažinęs dėl ko nors su draugais. Tai jau tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau kai kurie taip įpranta lošti, kad jau nebegali sustoti.
Sukurta nemažai teorijų, mėginančių paaiškinti, kaip žmonės įpranta lošti. Jos labai panašios į priklausomybę nuo alkoholio ar kitų narkotikų vartojimą aiškinančias teorijas.
Išmokimo teorija teigia, kad lošimą skatina pozityvus šio elgesio pastiprinimas išlošiant (ypač dideli laimėjimai) ar patiriant malonumą. Tačiau lošimo aistrą gali didinti ir neigiamas pastiprinimas (pvz.: noras pabėgti nuo streso, finansinių ar šeimos problemų), siekiant užsimiršti.
Kognityvinės teorijos remiasi iracionaliais su žaidimu susijusiais įsitikinimais. Dauguma lošėjų susikuria įvairiausių teorijų, pavyzdžiui laimingų dienų arba laimingų skaičių teorijos. Kai kurie susikuria lošimo dėsningumus, kuriais labai tiki. Net ir tie, kurie neturi su lošimu susijusių problemų, dažnai lošdami mąsto iracionaliai. Juk ne vienas nusipirkęs loterijos bilietą įsivaizduoja ką veiktų su išloštu milijonu ir pan.
Biologinės teorijos kaip ir kitas priklausomybes, lošimo aistrą aiškina smegenų disfunkcijomis. Statistika rodo, kad probleminių lošėjų vaikai turi didesnę tikimybę turėti su lošimu susijusių problemų, palyginti su tais, kurių tėvai tokių problemų neturėjo.
Tiriant patologinius lošėjus lyginant su asmenimis, neturinčius problemų dėl lošimo buvo pastebėtas sumažėjęs vieno iš pagrindinių neuromediatorių-norepinefrino kiekis, kurio išsiskyrimą didina įtampa, susijaudinimas. Tokiu būdu patologiniai lošėjai žaizdami azartinius lošimus, kompensuoja šio neuromediatoriaus kiekį. Kito neuromediatoriaus serotonino sumažėjimas, taip pat galimai įtakoja patologinį polinkį azartiniams lošimams. Atskirai nė vienas iš minėtų modelių negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių žmonės tampa laošėjais. Todėl dažniausiai remiamasi integruotu modeliu, įtraukiant visus veiksnius, galinčius lemti žmogaus polinkį lošti. Be abejo, ne visi pradėjusieji lošti tampa azartiniais lošėjais.
Skiriami šie lošėjų lygiai:
• Laisvalaikio (socialiniai) lošėjai.
• Probleminiai lošėjai.
• Patologiniai lošėjai.
Svarbiausias kriterijus yra ne lošimų dažnumas ar pralošiamų pinigų sumos, o problemos, kylančios dėl lošimo.
Laisvalaikio lošėjai lošia norėdami prasiblaškyti. Jie retai viršija lošimui numatytą sumą. Šie žmonės dėl lošimo paprastai neturi, jokių finansinių, psichologinių ar tarpasmeninių problemų, o jei turi, tai labai nedidelių.
Probleminiai lošėjai jau turi keletą patologiniams lošėjams būdingų problemų ar simptomų. Šie žmonės dar gali liautis lošti. Tęsdami jie paprastai pasiekia trečiąjį lygį.
Patologiniams lošėjams būdingi nuolatiniai su lošimu susiję simptomai bei sekinančios ir keičiančios asmeninį gyvenimą problemos. Atsiranda skolų, pradedamos eikvoti svetimos lėšos. Nežiūrint problemų šeimoje ir darbe, lošti pradedama iš maksimalių sumų arba, kitaip tariant, “va bank”, taip tikintis iš karto išspręsti visas finansines problemas. Dažniausiai tai baigiasi nesėkmingai, išyra šeima, atsiranda visiška socialinė izoliacija, iškyla didelė savižudybės rizika. Įdomu, kad streso metu azartas lošti padidėja, atsiranda išankstinis gardžiavimasis pavojumi pralošti, o lošimo sukeltos problemos dar padidina potraukį lošti.
Esminis šio sutrikimo požymis yra nuolat pasikartojantis potraukis lošti, nepraeinantis, o dažnai ir stiprėjantis nepaisant nepalankių socialinių pasekmių (nuskurdimo, pašlijusių santykių šeimoje, darbo praradimo). Lošėjai patiria intensyvų, sunkiai kontroliuojamą troškimą. Patologiniam potraukiui azartiniams lošimams būdingi ir kiti priklausomybėms būdingi požymiai: tolerancija, kontrolės praradimas (asmens nesėkmingi bandymai kontroliuoti lošimo trukmę ir planuoti lėšas), nutraukimo sindromas (jaučiamas nerimas ar irzlumas bandant nuraukti ar sumažinti lošimą). Patologinis potraukis lošti neretai vienu metu pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais (obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS), kitais nerimo sutrikimais, dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimu, Tourette sindromu, bipoliniu sutrikimu, depresija (2 iš 3 patologinių lošėjų yra patyrę sunkios depresijos epizodą), kitomis priklausomybėmis, ypač priklausomybe alkoholiui. Dažnai kartu būna asmenybės sutrikimų (asocialus, ribinis ir narcisistinis bei histrioninis tipai). Dėl šių priežasčių tikslią diagnozę nustatyti bei parinkti tinkamą gydymą gali tik psichiatras.
Nors šios ligos gydymas pagrįstas asmens suvokimu ir pripažinimu, kad jis yra priklausomas. tokie žmonės labai retai patys kreipiasi pagalbos. Dažniausiai jie atvyksta tik artimųjų paraginti, po daugelio nesėkmingų bandymų savarankiškai susidoroti su šia problema. Kadangi nėra visiškai aiški šio sutrikimo kilmė, o etiologiją aiškina daug teorijų, jam gydyti taip pat taikoma daug skirtingų metodų. Prieš pradedant gydyti detaliai įvertinamos lošėjo „rizikos sritis”: šeimyninės bei socialinės problemos, gretutinė patologija. Kiekvienu atveju reikia rinktis skirtingą gydymo taktiką. Pvz., vieniems patologiniams lošėjams vyrauja gretutinė depresinė simptomatika, kitiems – OKS ar priklausomybė nuo alkoholio, gretutiniai psichikos sutrikimai, suicido rizika. Gydymas yra ilgalaikis ir būtinai turi būti kompleksinis, t.y. tiek nemedikamentinės tiek medikamentinės gydymo priemonės. Iš nemedikamentinių gydymo priemonių pažymėtina psichoterapija (individuali ar grupinė). Dažnai naudinga šeimos terapija, o patologinių lošėjų šeimos nariams rekomenduojama lankytis tarpusavio palaikymo grupėse. Taip pat svarbi ir socialinė pagalba, kuri padeda spręsti įvairias problemas (finansines, darbo, šeimos santykių, laisvalaikio ir t.t.). Lietuvoje jau veikia Anoniminių lošėjų draugija. Jos nariai dalijasi savo patirtimi ir siekiais padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą. Vienintelė sąlyga, norint tapti draugijos nariu – noras mesti lošti. Deja, statistika rodo, kad vien dalyvavimas šiose grupėse dar neužtikrina pasveikimo. Iš šių grupių dažnai „iškrentama” o metus nelošę išbūna tik apie 10 proc.
Iš medikamentinių priemonių patologiniams lošėjams skiriami antidepresantai, opioidų antagonistai, nuotaikos stabilizatoriai. Svarbu žinoti, kad tik specialistas gali rekomenduoti atitinkamą gydymo metodą ar kelių metodų derinį. Pačiam gydytis vienokiais ar kitokiais metodais nerekomenduojama. Jei kartais neatsispiriate pagundai nusipirkti didesnį kiekį loterijos bilietų, užeiti į kazino ar palošti automatais, siūlome jums patiems pasitikrinti, ar iš tiesų jau verta nerimauti. Priklausomybės nuo lošimo specialistas E. Johnsonas su kolegomis teigia, kad tam užtenka atsakyti į du klausimus:
1. Ar kada nors jautėte poreikį lošti / lažintis iš vis didesnės pinigų sumos ?
2. Ar kada nors melavote artimiesiems, iš kokių sumų lošėte ?
Jei atsakėte į bent vieną klausimą teigiamai, vadinasi galite turėti su lošimu susijusių problemų.
Šio straipsnio turinys ir teisės į jį priklauso UAB MC LORAVITA. Draudžiama viešai naudoti šį tekstą ar tik jo dalį, nenurodžius šaltinio www.loravita.lt.
