Autoriaus "Nebenoriu-Losti.lt" straipsniai

Genujoje vyko suvažiavimas skirtas azartinių lošimų daromai žalai

Praėjusios savaitės penktadienį, vasario 24 d. Genujoje vyko suvažiavimas, kuriame įvairiais aspektais buvo nagrinėjamas azartinių lošimų reiškinys, jo ekonominės, socialinės ir moralinės implikacijos. Suvažiavimą surengė italų nevyriausybinė organizacija, kovojanti su palūkininkais, nes jų aukos dažniausiai būna patologiniai lošėjai. Suvažiavime dalyvavo ir kalbą pasakė taip pat Genujos arkivyskupas bei Italijos Vyskupų konferencijos pirmininkas kard. Angelo Bagnasco.

Nors Katalikų Bažnyčios katekizmas apie azartinius lošimus kalba labai lakoniškai, sakydamas, kad jie „patys savaime neprieštarauja teisingumui, tačiau tampa neleistini doriniu požiūriu kai atima iš žmogaus lėšas, būtinas jo paties pragyvenimui ar kitų žmonių reikmėms“ (plg. KBK 2413), kardinolas savo pasisakyme Genujoje vykusiame suvažiavime apie juos kalbėjo naudodamas griežtesnius terminus. Pasak jo, azartiniai lošimai yra tarsi aštuonkojis, kuris tiesdamas savo nuodingus čiuptuvus daug žada, o sučiupęs auką, viską iš jos atima. Kardinolo pateiktais duomenimis, vien praėjusiais metais azartiniams lošimams Italijoje išleista apie 80 milijardų eurų. Vien Genujos mieste, kuriame vyko suvažiavimas, veikia 46 lošimų punktai. Remiantis jau vien šiais keliais duomenimis galima pagrįstai kalbėti apie tikrą socialinę nelaimę, nuo kurios nukenčia ir tiesioginės aukos, ir visa visuomenė.

Kardinolas Bagnasco pacitavo popiežiaus Benedikto XVI žinią šių metų Gavėniai, kurioje tarp kita ko sakoma, kad mūsų egzistencija susijusi su kitų egzistencija, ir tai gali kreipti į gera ir į bloga; ir nuodėmei, ir meilės darbui būdingas visuomeninis matmuo. Vadovaujantis šituo kriterijumi reikia vertinti ir azartinių lošimų reiškinį: jie nėra tik paties lošiančio žmogaus privatus reikalas, bet visos visuomenės problema.

Galiausiai Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas linkėjo, kad pilietinė visuomenė, tokiomis iniciatyvomis kaip ir šis, Genujoje vykęs suvažiavimas, keltų aikštėn azartinių lošimų daromą žalą ir siūlytų valdžios pareigūnams bei įstatymų leidėjams kaip riboti jų neigiamą poveikį. Tačiau visuomet reikia atsiminti, kad svarbiausias būdas turi būti jaunimo auklėjimas ir solidarios, atsakingos, miražams atsparios visuomeninio gyvenimo kultūros ugdymas. (Vatikano radijas)

Šaltinis: http://www.radiovaticana.org/LIT/articolo.asp?c=567464

Šiandienos problema – azartiniai lošimai

•    Azartiniai lošimai – problema pacientui ar artimiesiems ?
Priklausomybės nuo azartinių lošimų prigimtis bei kartu lydintys psichikos sutrikimai.
Azartinių lošėjų tipai.
Į ką kreipiamas dėmesys gydant pacientą priklausomą nuo azartinių lošimų ?
Ruošė gyd. psichiatras V.Taranda, gyd. psichiatrė – psichoterapeutė L.Šliožienė

“Mano sūnui 39-eji metai. Paskutiniu metu jam sutriko miegas, atsirado įtampa, nerimas, prasta nuotaika. Iškilo problemų darbe, šeimoje. Ilgą laiką sūnus savo problemas nuo artimųjų slėpė ir tik neseniai prisipažino, kad visos jos susijusios su dideliu noru žaisti azartinius žaidimus. Vieną dieną, laisvu nuo darbo metu, jis nuėjo pasižiūrėti, kaip atrodo kazino: sužavėjo prabangi aplinka, pakerėjo lošimo aparatų bei stalų gausa, šventinė nuotaika. Pamažu įsitraukė į žaidimą, ten praleisdavo ištisus vakarus ir naktis. Lošti sekėsi gana neblogai, o išlošus didelę pinigų sumą, įvyko lūžis: ėmėsi lošti su dešimteriopu azartu. Bet, vėliau, sūnaus teigimu, prasidėjo visiškas nesėkmės periodas. Jis pralošė visas šeimos santaupas, automobilį, užstatė butą ir pralošė už butą gautus pinigus. Kelis kartus bandė savo jėgomis nustoti lošti, bet nesugebėjo. Gal galėtumėte patarti, ką daryti, ar medikai galėtų padėti nugalėti norą lošti ?”

Pagal aprašymą Jūsų sūnui galima įtarti patologinį potraukį žaisti azartinius žaidimus. Nors azartiniai žaidimai yra žinomi jau seniai, žinomos įvairios jų formos, tačiau medikų dėmesį šis fenomenas atkreipė ne taip jau seniai. Tik prieš 20 metų potraukis žaisti azartinius žaidimus imtas traktuoti kaip liga. Todėl buvo pradėta studijuoti jo prigimtį, priežastis, kurios skatina žmogų įsitraukti į žaidimus ir dėl ko taip sunku atsikratyti šio žalingo potraukio, kokios yra jo gydymo galimybės.

Kiek plačiai šis sutrikimas paplitęs Lietuvoje, sunku pasakyti, nes tokie tyrimai nebuvo atlikti. Remiantis įvairių šalių pateiktais statistikos duomenimis, galima teigti, kad patologišką azartą lošti turi apie 3 procentus planetos gyventojų. Panašūs rezultatai tikėtini ir Lietuvoje. Liguistas potraukis lošti būdingas visoms socialinėms grupėms, dažniausiai 21-55 metų amžiaus vyrams. Vyrams potraukis žaisti azartinius žaidimus pasireiškia 3-4 kartus dažniau nei moterims. Gana dažnai probleminis lošimas prasideda jau paauglystėje. Jį gali paskatinti tokie stresai kaip tėvų skyrybos, netektis šeimoje ir pan. Lošimas šiems paaugliams – tai galimybė pabėgti nuo problemų.
Tradiciškai specialistai skiria šias azartinių lošimų rūšis:
•    Kazino – ruletė, juodasis džekas.
•    Bingo.
•    Lažybos (arklių lenktynės, krepšinis ir pan.).
•    Loterijos.
•    Automatinės lošimo mašinos.
•    Televizijos, radijo ir spaudos skelbiami konkursai.
Tačiau vis sugalvojamos naujos lošimų formos ir būdai. Ypač didele problema tampa internetas, kuris atveria naujas lošimų galimybes, net neišeinant iš namų.
Dauguma žmonių yra azartiški, tik ne visi vienodai. Tikriausiai nėra nei vieno, kuris nebūtų nors kartą nusipirkęs loterijos bilieto ar nesusilažinęs dėl ko nors su draugais. Tai jau tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau kai kurie taip įpranta lošti, kad jau nebegali sustoti.
Sukurta nemažai teorijų, mėginančių paaiškinti, kaip žmonės įpranta lošti. Jos labai panašios į priklausomybę nuo alkoholio ar kitų narkotikų vartojimą aiškinančias teorijas.

Išmokimo teorija teigia, kad lošimą skatina pozityvus šio elgesio pastiprinimas išlošiant (ypač dideli laimėjimai) ar patiriant malonumą. Tačiau lošimo aistrą gali didinti ir neigiamas pastiprinimas (pvz.: noras pabėgti nuo streso, finansinių ar šeimos problemų), siekiant užsimiršti.

Kognityvinės teorijos remiasi iracionaliais su žaidimu susijusiais įsitikinimais. Dauguma lošėjų susikuria įvairiausių teorijų, pavyzdžiui laimingų dienų arba laimingų skaičių teorijos. Kai kurie susikuria lošimo dėsningumus, kuriais labai tiki. Net ir tie, kurie neturi su lošimu susijusių problemų, dažnai lošdami mąsto iracionaliai. Juk ne vienas nusipirkęs loterijos bilietą įsivaizduoja ką veiktų su išloštu milijonu ir pan.

Biologinės teorijos kaip ir kitas priklausomybes, lošimo aistrą aiškina smegenų disfunkcijomis. Statistika rodo, kad probleminių lošėjų vaikai turi didesnę tikimybę turėti su lošimu susijusių problemų, palyginti su tais, kurių tėvai tokių problemų neturėjo.

Tiriant patologinius lošėjus lyginant su asmenimis, neturinčius problemų dėl lošimo buvo pastebėtas sumažėjęs vieno iš pagrindinių neuromediatorių-norepinefrino kiekis, kurio išsiskyrimą didina įtampa, susijaudinimas. Tokiu būdu patologiniai lošėjai žaizdami azartinius lošimus, kompensuoja šio neuromediatoriaus kiekį. Kito neuromediatoriaus serotonino sumažėjimas, taip pat galimai įtakoja patologinį polinkį azartiniams lošimams. Atskirai nė vienas iš minėtų modelių negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių žmonės tampa laošėjais. Todėl dažniausiai remiamasi integruotu modeliu, įtraukiant visus veiksnius, galinčius lemti žmogaus polinkį lošti. Be abejo, ne visi pradėjusieji lošti tampa azartiniais lošėjais.
Skiriami šie lošėjų lygiai:
•    Laisvalaikio (socialiniai) lošėjai.
•    Probleminiai lošėjai.
•    Patologiniai lošėjai.
Svarbiausias kriterijus yra ne lošimų dažnumas ar pralošiamų pinigų sumos, o problemos, kylančios dėl lošimo.
Laisvalaikio lošėjai lošia norėdami prasiblaškyti. Jie retai viršija lošimui numatytą sumą. Šie žmonės dėl lošimo paprastai neturi, jokių finansinių, psichologinių ar tarpasmeninių problemų, o jei turi, tai labai nedidelių.
Probleminiai lošėjai jau turi keletą patologiniams lošėjams būdingų problemų ar simptomų. Šie žmonės dar gali liautis lošti. Tęsdami jie paprastai pasiekia trečiąjį lygį.
Patologiniams lošėjams būdingi nuolatiniai su lošimu susiję simptomai bei sekinančios ir keičiančios asmeninį gyvenimą problemos. Atsiranda skolų, pradedamos eikvoti svetimos lėšos. Nežiūrint problemų šeimoje ir darbe, lošti pradedama iš maksimalių sumų arba, kitaip tariant, “va bank”, taip tikintis iš karto išspręsti visas finansines problemas. Dažniausiai tai baigiasi nesėkmingai, išyra šeima, atsiranda visiška socialinė izoliacija, iškyla didelė savižudybės rizika. Įdomu, kad streso metu azartas lošti padidėja, atsiranda išankstinis gardžiavimasis pavojumi pralošti, o lošimo sukeltos problemos dar padidina potraukį lošti.

Esminis šio sutrikimo požymis yra nuolat pasikartojantis potraukis lošti, nepraeinantis, o dažnai ir stiprėjantis nepaisant nepalankių socialinių pasekmių (nuskurdimo, pašlijusių santykių šeimoje, darbo praradimo). Lošėjai patiria intensyvų, sunkiai kontroliuojamą troškimą. Patologiniam potraukiui azartiniams lošimams būdingi ir kiti priklausomybėms būdingi požymiai: tolerancija, kontrolės praradimas (asmens nesėkmingi bandymai kontroliuoti lošimo trukmę ir planuoti lėšas), nutraukimo sindromas (jaučiamas nerimas ar irzlumas bandant nuraukti ar sumažinti lošimą). Patologinis potraukis lošti neretai vienu metu pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais (obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS), kitais nerimo sutrikimais, dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimu, Tourette sindromu, bipoliniu sutrikimu, depresija (2 iš 3 patologinių lošėjų yra patyrę sunkios depresijos epizodą), kitomis priklausomybėmis, ypač priklausomybe alkoholiui. Dažnai kartu būna asmenybės sutrikimų (asocialus, ribinis ir narcisistinis bei histrioninis tipai). Dėl šių priežasčių tikslią diagnozę nustatyti bei parinkti tinkamą gydymą gali tik psichiatras.

Nors šios ligos gydymas pagrįstas asmens suvokimu ir pripažinimu, kad jis yra priklausomas. tokie žmonės labai retai patys kreipiasi pagalbos. Dažniausiai jie atvyksta tik artimųjų paraginti, po daugelio nesėkmingų bandymų savarankiškai susidoroti su šia problema. Kadangi nėra visiškai aiški šio sutrikimo kilmė, o etiologiją aiškina daug teorijų, jam gydyti taip pat taikoma daug skirtingų metodų. Prieš pradedant gydyti detaliai įvertinamos lošėjo „rizikos sritis”: šeimyninės bei socialinės problemos, gretutinė patologija. Kiekvienu atveju reikia rinktis skirtingą gydymo taktiką. Pvz., vieniems patologiniams lošėjams vyrauja gretutinė depresinė simptomatika, kitiems – OKS ar priklausomybė nuo alkoholio, gretutiniai psichikos sutrikimai, suicido rizika. Gydymas yra ilgalaikis ir būtinai turi būti kompleksinis, t.y. tiek nemedikamentinės tiek medikamentinės gydymo priemonės. Iš nemedikamentinių gydymo priemonių pažymėtina psichoterapija (individuali ar grupinė). Dažnai naudinga šeimos terapija, o patologinių lošėjų šeimos nariams rekomenduojama lankytis tarpusavio palaikymo grupėse. Taip pat svarbi ir socialinė pagalba, kuri padeda spręsti įvairias problemas (finansines, darbo, šeimos santykių, laisvalaikio ir t.t.). Lietuvoje jau veikia Anoniminių lošėjų draugija. Jos nariai dalijasi savo patirtimi ir siekiais padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą. Vienintelė sąlyga, norint tapti draugijos nariu – noras mesti lošti. Deja, statistika rodo, kad vien dalyvavimas šiose grupėse dar neužtikrina pasveikimo. Iš šių grupių dažnai „iškrentama” o metus nelošę išbūna tik apie 10 proc.

Iš medikamentinių priemonių patologiniams lošėjams skiriami antidepresantai, opioidų antagonistai, nuotaikos stabilizatoriai. Svarbu žinoti, kad tik specialistas gali rekomenduoti atitinkamą gydymo metodą ar kelių metodų derinį. Pačiam gydytis vienokiais ar kitokiais metodais nerekomenduojama. Jei kartais neatsispiriate pagundai nusipirkti didesnį kiekį loterijos bilietų, užeiti į kazino ar palošti automatais, siūlome jums patiems pasitikrinti, ar iš tiesų jau verta nerimauti. Priklausomybės nuo lošimo specialistas E. Johnsonas su kolegomis teigia, kad tam užtenka atsakyti į du klausimus:
1.    Ar kada nors jautėte poreikį lošti / lažintis iš vis didesnės pinigų sumos ?
2.    Ar kada nors melavote artimiesiems, iš kokių sumų lošėte ?
Jei atsakėte į bent vieną klausimą teigiamai, vadinasi galite turėti su lošimu susijusių problemų.

Šio straipsnio turinys ir teisės į jį priklauso UAB MC LORAVITA. Draudžiama viešai naudoti šį tekstą ar tik jo dalį, nenurodžius šaltinio www.loravita.lt.

Nuo 2012 m. sausio 3 d. keičiasi Valstybinės lošimų priežiūros komisijos adresas

Nuo 2012 m. sausio 3 d. keičiasi Valstybinės lošimų priežiūros komisijos adresas.

Mus rasite Ukmergės g. 222, Vilnius.

2012 m. sausio 2 - 5 d. dėl techninių kliūčių, susijusių su persikraustymu į naujas patalpas, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos darbas gali būti sutrikdytas.

Iš anksto atsiprašome už nepatogumus.

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracija

Lošėjai pralošia gyvenimą

Lošėjai pralošia gyvenimą

„Sūnus jau sužlugdė savo šeimą, pralošė namus, mano visas santaupas ir sveikatą. Kur ieškoti pagalbos?“ — laiške redakcijai klausė kariškio motina. Azartinių lošimų industrijoje gimsta liguistas potraukis lošti. Bet pralošiami ne tik pinigai — pralošiamas gyvenimas.

Sūnaus laukia ir bijo

Laišką parašiusi motina tikėjosi, kad jos papasakota istorija padės kitiems išvengti nelaimės. Ji įsitikinusi, kad visuomenė nežino tikrosios lošimų iš pinigų kainos.

Inteligentiška moteris paskojo apie savo sūnaus, karininko, liguistą potraukį lošti ir to potraukio pasekmes: iširusią sūnaus šeimą, kurioje auga mažametis, praloštą namą bei kelias dešimtis tūkstančių litų jos motinos santaupų.

Kariškis dar nepralošė darbo. Atlyginimas gali padėti atsitiesti finansiškai arba dar giliau mesti į lošimų azartą ir iliuzijas atsilošti viską, kas prarasta.

„Siekdamas didesnės algos jis išvyko į misiją Afganistane. Tikėjosi grįžti su penkiasdešimčia tūkstančių litų. Tačiau nesu tikra, kad jis jų nepralošė“, — pasakojo gyvenimo ramybę ir sveikatą praradusi motina.

Kas kartą, kai jai internetu paskambina sūnus, ji atsiliepia su baime. Jei jis pasakys, jog neturi pinigų, tada reikš, kad ir būdamas tarnyboje savo algą, pervedamą į banko sąskaitą, išleido lažyboms internetu.

Dėl pinigų lažyboms

Ar išvykus į misiją Afganistane irgi įmanoma lošti?

Motina paaiškina: „Nereikia įsivaizduoti, kad jie ten laksto į lošimo namus. Tikriausiai tokių vietų ten ir nėra. Mano sūnus lošia tik internetu, statydamas už sportininkus, varžybas (kartais net šunų), įvairiausius čempionatus ir visa, už ką lažintis siūloma lažybų bendrovių tinklalapiuose.“

Visiškai neturi reikšmės, kur jis yra, svarbu, kad internetą ir elektroninės bankininkystės sąskaitoje pinigų.

„Kai dėl nenumaldomo noro lošti sūnų paliko žmona, jis iš tarnybos grįždavo pas mane, į Šiaulius. Vos tik įeidavo į kambarį, tarstelėjęs kelis žodžius skubėdavo įsijungti kompiuterį“, — pasakoja moteris, įsitikinusi, kad sūnus internetu lošia ir tarnybos metu.

Jos sūnus internetu imdavo greitąsias paskolas ir persivedęs jas į internetinę lošimo sąskaitą tuojau pat statydavo už sporto varžybas vos ne visame pasaulyje.

Pralošti dideles sumas, kartais statant tik po kelias dešimtis litų už vieną spėjimą, vyras galėdavo negaišdamas laiko kelionei iki lažybų punkto.

Priklausomybės nepripažįsta

Kad sūnus lažybose laimėjo didesnę sumą motinai girdėti neteko. Kaip ir apie praloštus tūkstančių litų. Emocijų nelinkęs rodyti vyras vengia apie tai atvirai kalbėti net ir su pačiais artimiausiais žmonėmis.

Per kelerius pastaruosius metus vietoje šeimos ir namų kariškiui liko tik dar didesnis azartas lošti, o jo artimiesiems — skausmas dėl griūvančio jo gyvenimo.

Motina sako ryžtųsi bet kam, kad tik atitolintų sūnų nuo azarto lošti. Tačiau pats sūnus nepripažįsta turįs priklausomybę.

Atitrūksta nuo realybės

Šiaulietis Jonas Ziemelis — žinomas iliuzionistas. Jam yra tekę dirbti kazino, rodant fokusus. Vyras neslepia, kad pats užsuka palošti „vaikiškais automatais“.

„Lošimui skiriu tik tiek, kiek tą dieną galiu sau leisti pralošti. Kai su tokia nuostata eini ir praloši — jokio nusivylimo, o jei išloši — puiku“, — apie savo nusistatymą sako Lietuvos iliuzionistų klubo prezidentas, knygų apie laisvalaikio žaidimus kortomis autorius J. Ziemelis.

„Jei žmogus turi problemų šeimoje ar darbe, lošimas padeda nuo jų kuriam laikui pabėgti. Viskas čia yra tam, kad žmogus atsipalaiduotų. O jei dar pavyksta išlošti, tai lošimas tampa kaip geriausio psichologo konsultacija“, — paskoja šiaulietis, manantis, jog lošimų sistema veikia taip, kad kuo stipriau užvaldytų lošėjo mintis ir dėmesį.

J. Ziemelio nuomone, siekiama pritraukti kuo daugiau klientų: „Čia jauku, šilta, pigesnė kava. Žmogus užeis, išgers puodelį, o paskui gal ir susidomės?“.

Jis sako žinantis ne vieno šiauliečio istoriją, kai dėl priklausomybės lošimui žmonės prarado verslą, šeimas, o dėl negrąžintų skolų buvo įsivėlę ir į kriminalines istorijas. J. Ziemelio žodžiais, lošimo azartas dažniausiai pagauna vyrus, ieškančius adrenalino, o lengviausiai „užkimba“ jaunimas.

Darbas — nuraminti lošėjus

Prieš ketvertą metų, kai Rygos centre duris atvėrė naujas kazino, J. Ziemelis buvo pakviestas jame dirbti. Kazino administracija iliuzionisto paprašė fokusais sudominti ir nuraminti į poilsio kambarį užsukančius lošėjus atgauti jėgas po laimėjimo ar pralaimėjimo.

„Tada teko matyti, kaip iš kazino artimieji už pažastų paėmę ištempė leisgyvę jauną moterį. Neišeidama iš kazino, moteris lošė septynias paras iš eilės. Lošėja visą tą laiką gyva buvo kava, cigaretėmis, retkarčiais paprašydavo atnešti ko stipresnio ir po porą valandų per parą numigdavo ant minkštasuolio. Darbuotojai kalbėjo, kad jos maratono prie ruletės rezultatas nebuvo reikšmingas — kiek išlošė, tiek ir pralošė“, — apie lošėją, praradusią realybės pojūtį, prisiminė J. Ziemelis.

Vis dėlto raminti fokusais dėl didelio laimėjimo euforijos apimtų lošėjų iliuzionistui neteko. Vyrui įsimintinas liko vienas nemenką sumą pralošęs solidaus amžiaus latvis. Jis, užėjęs į poilsio kambarį, J. Ziemeliui ramiai, tarsi nieko nebūtų nutikę, pasakė: „Ką tik pralošiau 5000 latų“.

Vietoje mokesčių palieka problemas

Prieš šešerius metus, Lietuvoje buvo pradėta vykdyti prevencinė programa dėl liguisto potraukio azartiniams žaidimams sukeltiems padariniams minimalizuoti. Valstybinė lošimų priežiūros komisija ėmėsi priiminėti asmenų, norinčių nustoti lošti prašymai neįleisti jų į lošimo namus ir kazino.

Šios komisijos pirmininkas Robertas Kvietkovskis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog rugsėjo 1-ąją šalyje buvo registruota 2040 tokių prašymų. Jų kasmet daugėja. Apie 300 lošėjų dėl priklausomybės lošti šiuo metu yra gydomi psichiatrijos specialistų.

R. Kvietkovskio teigimu, nuo 2008-ųjų, prasidėjus krizei ir dėl mokesčių už lošimo įrenginius padidinimo, šalyje ženkliai sumažėjo kazino lošimo vietų. Tačiau tai nepalietė lažybų punktų, kuriuose nėra lošimų aparatų, todėl mokesčių kartelė lažybų organizatoriams nepakilo, punktų nemažėjo.

Lažybas internetu Lietuvoje organizuoja keturios licencijuotos šalies bendrovės. Užsienyje registruotos lažybų bendrovės šalyje veikia neturėdamos licencijų, todėl laikomos nelegaliai veikiančiomis Lietuvoje. Jos bene daugiausiai ir yra prisiviliojusios internetinių lošėjų.

„Dėl šių bendrovių neteisėtos veiklos Lietuvoje kreipėmės į teismą, tebevyksta teisminiai procesai. Nes užsienio lažybų bendrovės nuo gaunamų lėšų nemoka Lietuvai mokesčių, o tik palieka savo šiukšles — socialines pasekmes ir problemas dėl prasilošusių žmonių“, — sakė R. Kvietkovskis.

Specialisto komentaras

Priklausomybė lošti tampa klastinga liga

— Priklausomybė lošti, kaip ir priklausomybė tabakui ar alkoholiui, yra liga ir ji gali būti gydoma tik labai to norint pačiam lošėjui. Potraukis tabletėmis negydomas, žmogus pats turi susivokti, kaip gyvena.

Šiauliuose yra nemažai lošimo vietų, kur, pastebiu, renkasi lošti jaunimas. Paprastai jauni žmonės bėga nuo vienų problemų, o užšoka ant kitų — kad negalvotų apie problemas, atsiranda poreikis loštis. Matau, kad turinčių problemų dėl lošimo amžius jaunėja.

Retkarčiais užsukantieji į kazino paįvairinti laisvalaikio yra laikomi socialiniais lošėjais — neturinčiais asmeninių, psichologinių problemų.

Probleminiai lošėjai — žmonės ant ribos, dar galintys liautis lošti ir priklausomybės neįgyti arba atvirkščiai, pasiekti sunkiausią — patologinį priklausomybės lygį.

Patologinio lošėjo simptomai susiję su nuolatiniu lošimo poreikiu. Tada prasideda chroniškos psichologinės problemos, sekinančios ir keičiančios asmens gyvenimo kokybę: konfliktai šeimoje ir šeimos praradimas, problemos darbe ir darbo praradimas, o neretai — ir nusikalstama patirtis, nes lošimams nuolat reikia pinigų.

Prieš šešerius metus psichologinės pagalbos kreipėsi tik viena kitas lošėjas. O pastaraisiais metais prašančiųjų pagalbos daugėja, skambina ir užsienyje dirbantys lietuviai. Dažniausiai — vyrai, nebesutramdantys potraukio lošti, grimztantys į problemas.

Skaudžiausi išgyvenimai dėl prasilošusiųjų tenka jų žmonoms ir mamoms. Joms taip pat reikalinga psichologo pagalba. Priklausomybę lošti laikau viena klastingiausių ligų, kuri griauna lošėjų ir jų šeimos narių gyvenimus.

Parengta pagal dienraštį “Šiaulių kraštas”

Straipsnis paimtas iš www.respublika.lt

Lošėjo memuarai

Į akis krito vienas įdomus straipsnis, parašytas lošiančiojo asmens. Kalba eina apie lažybas. Daug neišsiplėsiu, bet manau, jog būtu naudingą įsiskaityti “tarp eilučių”, kas padėtų priimti sprendimą kiek atsakingai mokate lošti.

Straipsnį rasite čia.

Anoniminių lošėjų grupė „AL Vilnius“ švenčia dešimtąjį gimtadienį

Europos parlamentas atkreipia dėmesį į internetinius lošimus

Europos parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas atkreipia dėmesį į besiplečiančią internetinių lošimų rinką. Žemiau pateiktoje nuorodoje galima susipažinti su Jürgen Creutzmann pranešimo projektu.

http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+COMPARL+PE-467.028+01+NOT+XML+V0//LT

Konferencijoje dėmesys priklausomybės nuo azartinių lošimų problemoms

Š.m. rugsėjo 29 d. Vilniuje, viešbutyje „Radisson Blue Hotel Lietuva“, vyko Lietuvos psichiatrų asociacijos Vilniaus krašto filialo bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos organizuota konferencija „Priklausomybė azartiniams lošimams – teorija ir praktika“.

Konferencijoje pranešimus skaitė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – Priežiūros komisija) atstovai. Azartinių lošimų politikos ir kontrolės Lietuvoje principus pristatė Teisės taikymo ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Arnoldas Dilba. Pranešėjas informavo apie tai, kokių iniciatyvų per pastaruosius 6 metus buvo imtasi, siekiant sukurti teisinę bazę liguisto potraukio azartiniams lošimams prevencijai užtikrinti ir neigiamiems lošimų padariniams minimizuoti. 2004 m. Priežiūros komisija pradėjo įgyvendinti eksperimentinį savęs ribojimo programos projektą, kuomet buvo pradėti priiminėti asmenų, norinčių apsiriboti nuo azartinių lošimų, prašymai. 2009 m. gegužės mėnesį Priežiūros komisija inicijavo ir su lošimus organizuojančiomis bendrovėmis pasirašė Susitarimą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo. A. Dilba trumpai supažindino su naujausiu siūlymu dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo – š.m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Seimo nario Žilvino Šilgalio Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XIP-3447), kuriame siūloma reglamentuoti prašymų neleisti lošti pateikimo tvarką (62 straipsnis).

Šiuo metu savanoriško apsiribojimo nuo azartinių lošimų programa vykdoma su projektu „Nebenoriu lošti“. Su projektu „Nebenoriu lošti“ ir Priežiūros komisijos iniciatyva, įgyvendinama pagal Susitarimą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo, konferencijos dalyvius supažindino Priežiūros komisijos Teisės taikymo ir veiklos organizavimo skyriaus specialistas Oleg Mackevič. Savanoriškas apsiribojimas vyksta Priežiūros komisijoje ar lošimo įstaigoje pateikiant prašymą neleisti lošti ir užtikrinamas geranoriško susitarimo su lošimų organizatoriais pagrindu.

2011 m. rugsėjo 1 d. duomenimis Priežiūros komisija yra gavusi 2040 asmenų prašymus neleisti jiems lošti.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Draudimo ir specialios finansinės veiklos skyriaus vedėja L. Šumskaitė bei vyriausioji specialistė G. Čeikienė, pranešimus skaitė Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė V.Andrejauskienė, psichologė I. Staškevičienė ir socialinis darbuotojas A.Šnipas, patirtimi dalinosi Anoniminių lošėjų grupės atstovas. Su kazino veiklos aktualijomis supažindino ir bendrovės atsakingo lošimo politiką pristatė UAB „Olympic Casino Group Baltija“ generalinis direktorius S.Petravičius.

Informacinis pranešimas

Susitikime aptarti Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti įgyvendinimo klausimai

Š.m. rugsėjo 21 d. Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau – Priežiūros komisija) pakvietė lošimų organizatorių atstovus į susitikimą klausimams, susijusiems su Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimu, aptarti. Susitikime dalyvavo Priežiūros komisijos specialistai, dirbantys su projektu „Nebenoriu lošt“, bei lošimus organizuojančių bendrovių „Olympic Casino Group Baltija“, Nese“, „Tete-a-tete“ kazino, „Unigames“, „Tony Bet“ darbuotojai, tiesiogiai bendradarbiaujantys su Priežiūros komisija Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti  įgyvendinimo klausimais bei betarpiškai dirbantys su klientais, pateikiančiais prašymus neleisti jiems lošti.

Bendrovių atstovai aktyviai dalyvavo diskusijoje bei geranoriškai dalinosi, su kokiomis problemomis įvairiuose lygmenyse nuo prašymo priėmimo iki jo užtikrinimo susiduria Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti, inicijuoto Priežiūros komisijos ir vykdomo pagal projektą „Nebenoriu lošti“, dalyviai. Aptarti sudėtingo kontakto su lošėjais, jų šeimos nariais ir artimaisiais (agresija, manipuliacijos, pretenzijos ir t.t.) atvejai. Akcentuota, jog savanoriškas apsiribojimas nuo azartinių lošimų, pateikiant prašymą neleisti lošti, yra tik viena iš priemonių, kuri gali būti kaip pirmasis žingsnis sprendžiant problemas, susijusias su liguistu potraukiu azartiniams lošimams.

Priežiūros komisijos specialistai paskatino lošimų organizatorius aktyviau siūlyti asmenims, norintiems pateikti minėtą prašymą, kreiptis į Priežiūros komisiją, kur su lošėjais ar jų artimaisiais pabendraus atsakingi darbuotojai, suteiks išsamios informacijos apie priklausomybę nuo azartinių lošimų, apie kitus galimus pagalbos būdus, nurodys kompetentingus priklausomybės ligų specialistus ar įstaigas, kur jiems būtų suteikta profesionali pagalba.

Priežiūros komisija dėkoja dalyvavusiems lošimus organizuojančių bendrovių atstovams už bendradarbiavimą siekiant bendrų tikslų, o taip pat visiems, dalyvaujantiems savanoriško apsiribojimo nuo lošimų programoje.

Apklausa – “Lošimo paslaugų prieinamumo vertinimas”

Gerbiami mūsų tinklapio lankytojai,

Valstybinė lošimų priežiūros komisija atlieka apklausą apie lošimo paslaugų prieinamumą Lietuvoje. Prieinamumas suprantamas kaip galimybė gauti paslaugą. Apklausos tikslas – sužinoti ir įvertinti visuomenės požiūrį šiuo aspektu. Maloniai prašome Jūsų skirti anketos užpildymui 10 min. savo laiko ir nuoširdžiai atsakyti į pateikiamus klausimus. Anketa yra anonimiška, duomenys bus pateikiami diagramose ir lentelėse, todėl užtikrinamas visiškas duomenų konfidencialumas. Iš anksto dėkojame už Jūsų aktyvų dalyvavimą apklausoje.

Anketą rasite šiuo adresu http://apklausa.vlpk.lt/index.php?sid=94363&lang=lt