“Mano sūnui 39-eji metai. Paskutiniu metu jam sutriko miegas, atsirado įtampa, nerimas, prasta nuotaika. Iškilo problemų darbe, šeimoje. Ilgą laiką sūnus savo problemas nuo artimųjų slėpė ir tik neseniai prisipažino, kad visos jos susijusios su dideliu noru žaisti azartinius žaidimus. Vieną dieną, laisvu nuo darbo metu, jis nuėjo pasižiūrėti, kaip atrodo kazino: sužavėjo prabangi aplinka, pakerėjo lošimo aparatų bei stalų gausa, šventinė nuotaika. Pamažu įsitraukė į žaidimą, ten praleisdavo ištisus vakarus ir naktis. Lošti sekėsi gana neblogai, o išlošus didelę pinigų sumą, įvyko lūžis: ėmėsi lošti su dešimteriopu azartu. Bet, vėliau, sūnaus teigimu, prasidėjo visiškas nesėkmės periodas. Jis pralošė visas šeimos santaupas, automobilį, užstatė butą ir pralošė už butą gautus pinigus. Kelis kartus bandė savo jėgomis nustoti lošti, bet nesugebėjo. Gal galėtumėte patarti, ką daryti, ar medikai galėtų padėti nugalėti norą lošti ?”

Pagal aprašymą Jūsų sūnui galima įtarti patologinį potraukį žaisti azartinius žaidimus. Nors azartiniai žaidimai yra žinomi jau seniai, žinomos įvairios jų formos, tačiau medikų dėmesį šis fenomenas atkreipė ne taip jau seniai. Tik prieš 20 metų potraukis žaisti azartinius žaidimus imtas traktuoti kaip liga. Todėl buvo pradėta studijuoti jo prigimtį, priežastis, kurios skatina žmogų įsitraukti į žaidimus ir dėl ko taip sunku atsikratyti šio žalingo potraukio, kokios yra jo gydymo galimybės.

Kiek plačiai šis sutrikimas paplitęs Lietuvoje, sunku pasakyti, nes tokie tyrimai nebuvo atlikti. Remiantis įvairių šalių pateiktais statistikos duomenimis, galima teigti, kad patologišką azartą lošti turi apie 3 procentus planetos gyventojų. Panašūs rezultatai tikėtini ir Lietuvoje. Liguistas potraukis lošti būdingas visoms socialinėms grupėms, dažniausiai 21-55 metų amžiaus vyrams. Vyrams potraukis žaisti azartinius žaidimus pasireiškia 3-4 kartus dažniau nei moterims. Gana dažnai probleminis lošimas prasideda jau paauglystėje. Jį gali paskatinti tokie stresai kaip tėvų skyrybos, netektis šeimoje ir pan. Lošimas šiems paaugliams – tai galimybė pabėgti nuo problemų.
Tradiciškai specialistai skiria šias azartinių lošimų rūšis:
•    Kazino – ruletė, juodasis džekas.
•    Bingo.
•    Lažybos (arklių lenktynės, krepšinis ir pan.).
•    Loterijos.
•    Automatinės lošimo mašinos.
•    Televizijos, radijo ir spaudos skelbiami konkursai.
Tačiau vis sugalvojamos naujos lošimų formos ir būdai. Ypač didele problema tampa internetas, kuris atveria naujas lošimų galimybes, net neišeinant iš namų.
Dauguma žmonių yra azartiški, tik ne visi vienodai. Tikriausiai nėra nei vieno, kuris nebūtų nors kartą nusipirkęs loterijos bilieto ar nesusilažinęs dėl ko nors su draugais. Tai jau tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau kai kurie taip įpranta lošti, kad jau nebegali sustoti.
Sukurta nemažai teorijų, mėginančių paaiškinti, kaip žmonės įpranta lošti. Jos labai panašios į priklausomybę nuo alkoholio ar kitų narkotikų vartojimą aiškinančias teorijas.

Išmokimo teorija teigia, kad lošimą skatina pozityvus šio elgesio pastiprinimas išlošiant (ypač dideli laimėjimai) ar patiriant malonumą. Tačiau lošimo aistrą gali didinti ir neigiamas pastiprinimas (pvz.: noras pabėgti nuo streso, finansinių ar šeimos problemų), siekiant užsimiršti.

Kognityvinės teorijos remiasi iracionaliais su žaidimu susijusiais įsitikinimais. Dauguma lošėjų susikuria įvairiausių teorijų, pavyzdžiui laimingų dienų arba laimingų skaičių teorijos. Kai kurie susikuria lošimo dėsningumus, kuriais labai tiki. Net ir tie, kurie neturi su lošimu susijusių problemų, dažnai lošdami mąsto iracionaliai. Juk ne vienas nusipirkęs loterijos bilietą įsivaizduoja ką veiktų su išloštu milijonu ir pan.

Biologinės teorijos kaip ir kitas priklausomybes, lošimo aistrą aiškina smegenų disfunkcijomis. Statistika rodo, kad probleminių lošėjų vaikai turi didesnę tikimybę turėti su lošimu susijusių problemų, palyginti su tais, kurių tėvai tokių problemų neturėjo.

Tiriant patologinius lošėjus lyginant su asmenimis, neturinčius problemų dėl lošimo buvo pastebėtas sumažėjęs vieno iš pagrindinių neuromediatorių-norepinefrino kiekis, kurio išsiskyrimą didina įtampa, susijaudinimas. Tokiu būdu patologiniai lošėjai žaizdami azartinius lošimus, kompensuoja šio neuromediatoriaus kiekį. Kito neuromediatoriaus serotonino sumažėjimas, taip pat galimai įtakoja patologinį polinkį azartiniams lošimams. Atskirai nė vienas iš minėtų modelių negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių žmonės tampa laošėjais. Todėl dažniausiai remiamasi integruotu modeliu, įtraukiant visus veiksnius, galinčius lemti žmogaus polinkį lošti. Be abejo, ne visi pradėjusieji lošti tampa azartiniais lošėjais.
Skiriami šie lošėjų lygiai:
•    Laisvalaikio (socialiniai) lošėjai.
•    Probleminiai lošėjai.
•    Patologiniai lošėjai.
Svarbiausias kriterijus yra ne lošimų dažnumas ar pralošiamų pinigų sumos, o problemos, kylančios dėl lošimo.
Laisvalaikio lošėjai lošia norėdami prasiblaškyti. Jie retai viršija lošimui numatytą sumą. Šie žmonės dėl lošimo paprastai neturi, jokių finansinių, psichologinių ar tarpasmeninių problemų, o jei turi, tai labai nedidelių.
Probleminiai lošėjai jau turi keletą patologiniams lošėjams būdingų problemų ar simptomų. Šie žmonės dar gali liautis lošti. Tęsdami jie paprastai pasiekia trečiąjį lygį.
Patologiniams lošėjams būdingi nuolatiniai su lošimu susiję simptomai bei sekinančios ir keičiančios asmeninį gyvenimą problemos. Atsiranda skolų, pradedamos eikvoti svetimos lėšos. Nežiūrint problemų šeimoje ir darbe, lošti pradedama iš maksimalių sumų arba, kitaip tariant, “va bank”, taip tikintis iš karto išspręsti visas finansines problemas. Dažniausiai tai baigiasi nesėkmingai, išyra šeima, atsiranda visiška socialinė izoliacija, iškyla didelė savižudybės rizika. Įdomu, kad streso metu azartas lošti padidėja, atsiranda išankstinis gardžiavimasis pavojumi pralošti, o lošimo sukeltos problemos dar padidina potraukį lošti.

Esminis šio sutrikimo požymis yra nuolat pasikartojantis potraukis lošti, nepraeinantis, o dažnai ir stiprėjantis nepaisant nepalankių socialinių pasekmių (nuskurdimo, pašlijusių santykių šeimoje, darbo praradimo). Lošėjai patiria intensyvų, sunkiai kontroliuojamą troškimą. Patologiniam potraukiui azartiniams lošimams būdingi ir kiti priklausomybėms būdingi požymiai: tolerancija, kontrolės praradimas (asmens nesėkmingi bandymai kontroliuoti lošimo trukmę ir planuoti lėšas), nutraukimo sindromas (jaučiamas nerimas ar irzlumas bandant nuraukti ar sumažinti lošimą). Patologinis potraukis lošti neretai vienu metu pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais (obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS), kitais nerimo sutrikimais, dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimu, Tourette sindromu, bipoliniu sutrikimu, depresija (2 iš 3 patologinių lošėjų yra patyrę sunkios depresijos epizodą), kitomis priklausomybėmis, ypač priklausomybe alkoholiui. Dažnai kartu būna asmenybės sutrikimų (asocialus, ribinis ir narcisistinis bei histrioninis tipai). Dėl šių priežasčių tikslią diagnozę nustatyti bei parinkti tinkamą gydymą gali tik psichiatras.

Nors šios ligos gydymas pagrįstas asmens suvokimu ir pripažinimu, kad jis yra priklausomas. tokie žmonės labai retai patys kreipiasi pagalbos. Dažniausiai jie atvyksta tik artimųjų paraginti, po daugelio nesėkmingų bandymų savarankiškai susidoroti su šia problema. Kadangi nėra visiškai aiški šio sutrikimo kilmė, o etiologiją aiškina daug teorijų, jam gydyti taip pat taikoma daug skirtingų metodų. Prieš pradedant gydyti detaliai įvertinamos lošėjo „rizikos sritis”: šeimyninės bei socialinės problemos, gretutinė patologija. Kiekvienu atveju reikia rinktis skirtingą gydymo taktiką. Pvz., vieniems patologiniams lošėjams vyrauja gretutinė depresinė simptomatika, kitiems – OKS ar priklausomybė nuo alkoholio, gretutiniai psichikos sutrikimai, suicido rizika. Gydymas yra ilgalaikis ir būtinai turi būti kompleksinis, t.y. tiek nemedikamentinės tiek medikamentinės gydymo priemonės. Iš nemedikamentinių gydymo priemonių pažymėtina psichoterapija (individuali ar grupinė). Dažnai naudinga šeimos terapija, o patologinių lošėjų šeimos nariams rekomenduojama lankytis tarpusavio palaikymo grupėse. Taip pat svarbi ir socialinė pagalba, kuri padeda spręsti įvairias problemas (finansines, darbo, šeimos santykių, laisvalaikio ir t.t.). Lietuvoje jau veikia Anoniminių lošėjų draugija. Jos nariai dalijasi savo patirtimi ir siekiais padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą. Vienintelė sąlyga, norint tapti draugijos nariu – noras mesti lošti. Deja, statistika rodo, kad vien dalyvavimas šiose grupėse dar neužtikrina pasveikimo. Iš šių grupių dažnai „iškrentama” o metus nelošę išbūna tik apie 10 proc.

Iš medikamentinių priemonių patologiniams lošėjams skiriami antidepresantai, opioidų antagonistai, nuotaikos stabilizatoriai. Svarbu žinoti, kad tik specialistas gali rekomenduoti atitinkamą gydymo metodą ar kelių metodų derinį. Pačiam gydytis vienokiais ar kitokiais metodais nerekomenduojama. Jei kartais neatsispiriate pagundai nusipirkti didesnį kiekį loterijos bilietų, užeiti į kazino ar palošti automatais, siūlome jums patiems pasitikrinti, ar iš tiesų jau verta nerimauti. Priklausomybės nuo lošimo specialistas E. Johnsonas su kolegomis teigia, kad tam užtenka atsakyti į du klausimus:
1.    Ar kada nors jautėte poreikį lošti / lažintis iš vis didesnės pinigų sumos ?
2.    Ar kada nors melavote artimiesiems, iš kokių sumų lošėte ?
Jei atsakėte į bent vieną klausimą teigiamai, vadinasi galite turėti su lošimu susijusių problemų.

Šio straipsnio turinys ir teisės į jį priklauso UAB MC LORAVITA. Draudžiama viešai naudoti šį tekstą ar tik jo dalį, nenurodžius šaltinio www.loravita.lt.

Mus rasite Ukmergės g. 222, Vilnius.

2012 m. sausio 2 - 5 d. dėl techninių kliūčių, susijusių su persikraustymu į naujas patalpas, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos darbas gali būti sutrikdytas.

Iš anksto atsiprašome už nepatogumus.

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracija

Straipsnį rasite čia.

Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių, sergančių priklausomybės nuo azartinių lošimų liga. Taip pat greitai auga ir kenčiančių nuo šios ligos artimųjų skaičius. Sudėtingi santykiai, dūžtantys likimai – tai priklausomų lošėjų ir jų artimųjų realybė. Ar galima jiems padėti? Daugiametė Anoniminių lošėjų patirtis rodo, kad ir kaip giliai žmonės buvo įklimpę į lošimo liūną, iš jo galima išbristi bei pradėti kokybiškai naują gyvenimą.
Š.m. lapkričio 12 d., šeštadienį 12 val. Šv. Ignoto g. 6 Vilniaus Anoniminių lošėjų grupė „AL Vilnius“ švęs dešimtąjį gimtadienį.Šia proga yra organizuojamas atviras susirinkimas, kurio tikslas informuoti visuomenę apie Anoniminių lošėjų grupių veiklą bei teikiamą pagalbą. Šiame susirinkime kviečiami dalyvauti visi, kuriuos paveikė ar veikia azartinių lošimų sukeltos problemos (lošėjai, jų artimieji, draugai), bei kiti   visuomenės nariai (sveikatos apsaugos, valdžios, bažnyčios ir t.t.), kuriuos domina kaip galima padėti kenčiantiems nuo šios priklausomybės žmonėms bei jų artimiesiems.

Kviečiame visus norinčius atvykti. Įėjimas nemokamas.
Telefonas pasiteiravimui: 8628 39678.

Informacija pateikta iš tinklapio www.bernardinai.lt

http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+COMPARL+PE-467.028+01+NOT+XML+V0//LT

Konferencijoje pranešimus skaitė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – Priežiūros komisija) atstovai. Azartinių lošimų politikos ir kontrolės Lietuvoje principus pristatė Teisės taikymo ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Arnoldas Dilba. Pranešėjas informavo apie tai, kokių iniciatyvų per pastaruosius 6 metus buvo imtasi, siekiant sukurti teisinę bazę liguisto potraukio azartiniams lošimams prevencijai užtikrinti ir neigiamiems lošimų padariniams minimizuoti. 2004 m. Priežiūros komisija pradėjo įgyvendinti eksperimentinį savęs ribojimo programos projektą, kuomet buvo pradėti priiminėti asmenų, norinčių apsiriboti nuo azartinių lošimų, prašymai. 2009 m. gegužės mėnesį Priežiūros komisija inicijavo ir su lošimus organizuojančiomis bendrovėmis pasirašė Susitarimą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo. A. Dilba trumpai supažindino su naujausiu siūlymu dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo – š.m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Seimo nario Žilvino Šilgalio Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XIP-3447), kuriame siūloma reglamentuoti prašymų neleisti lošti pateikimo tvarką (62 straipsnis).

Šiuo metu savanoriško apsiribojimo nuo azartinių lošimų programa vykdoma su projektu „Nebenoriu lošti“. Su projektu „Nebenoriu lošti“ ir Priežiūros komisijos iniciatyva, įgyvendinama pagal Susitarimą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo, konferencijos dalyvius supažindino Priežiūros komisijos Teisės taikymo ir veiklos organizavimo skyriaus specialistas Oleg Mackevič. Savanoriškas apsiribojimas vyksta Priežiūros komisijoje ar lošimo įstaigoje pateikiant prašymą neleisti lošti ir užtikrinamas geranoriško susitarimo su lošimų organizatoriais pagrindu.

2011 m. rugsėjo 1 d. duomenimis Priežiūros komisija yra gavusi 2040 asmenų prašymus neleisti jiems lošti.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Draudimo ir specialios finansinės veiklos skyriaus vedėja L. Šumskaitė bei vyriausioji specialistė G. Čeikienė, pranešimus skaitė Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė V.Andrejauskienė, psichologė I. Staškevičienė ir socialinis darbuotojas A.Šnipas, patirtimi dalinosi Anoniminių lošėjų grupės atstovas. Su kazino veiklos aktualijomis supažindino ir bendrovės atsakingo lošimo politiką pristatė UAB „Olympic Casino Group Baltija“ generalinis direktorius S.Petravičius.

Š.m. rugsėjo 21 d. Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau – Priežiūros komisija) pakvietė lošimų organizatorių atstovus į susitikimą klausimams, susijusiems su Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimu, aptarti. Susitikime dalyvavo Priežiūros komisijos specialistai, dirbantys su projektu „Nebenoriu lošt“, bei lošimus organizuojančių bendrovių „Olympic Casino Group Baltija“, Nese“, „Tete-a-tete“ kazino, „Unigames“, „Tony Bet“ darbuotojai, tiesiogiai bendradarbiaujantys su Priežiūros komisija Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti  įgyvendinimo klausimais bei betarpiškai dirbantys su klientais, pateikiančiais prašymus neleisti jiems lošti.

Bendrovių atstovai aktyviai dalyvavo diskusijoje bei geranoriškai dalinosi, su kokiomis problemomis įvairiuose lygmenyse nuo prašymo priėmimo iki jo užtikrinimo susiduria Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti, inicijuoto Priežiūros komisijos ir vykdomo pagal projektą „Nebenoriu lošti“, dalyviai. Aptarti sudėtingo kontakto su lošėjais, jų šeimos nariais ir artimaisiais (agresija, manipuliacijos, pretenzijos ir t.t.) atvejai. Akcentuota, jog savanoriškas apsiribojimas nuo azartinių lošimų, pateikiant prašymą neleisti lošti, yra tik viena iš priemonių, kuri gali būti kaip pirmasis žingsnis sprendžiant problemas, susijusias su liguistu potraukiu azartiniams lošimams.

Priežiūros komisijos specialistai paskatino lošimų organizatorius aktyviau siūlyti asmenims, norintiems pateikti minėtą prašymą, kreiptis į Priežiūros komisiją, kur su lošėjais ar jų artimaisiais pabendraus atsakingi darbuotojai, suteiks išsamios informacijos apie priklausomybę nuo azartinių lošimų, apie kitus galimus pagalbos būdus, nurodys kompetentingus priklausomybės ligų specialistus ar įstaigas, kur jiems būtų suteikta profesionali pagalba.

Priežiūros komisija dėkoja dalyvavusiems lošimus organizuojančių bendrovių atstovams už bendradarbiavimą siekiant bendrų tikslų, o taip pat visiems, dalyvaujantiems savanoriško apsiribojimo nuo lošimų programoje.

Pirmas mano žengtas žingsnis – bandymas pabūti anoniminių lošėjų (AL) susirinkime nebuvo sėkmingas. Daugelis susirinkime dalyvaujančių žmonių pašalinių asmenų, o juolab dirbančių žiniasklaidoje, nenorėjo įsileisti. Tačiau trys AL nariai: Artūras, Julius ir Kostas (vardai pašnekovų prašymu pakeisti – aut.past.) maloniai sutiko atsakyti į mane dominusius klausimus.

Rašant šį straipsnį daugiausia ir remtasi šiais trimis pašnekovais, tačiau bus pateikti ir psichologo, lošimo namų bei lažybų punktų darbuotojų komentarai, citatos iš AL ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) internetinių portalų ir kt.

AL susirinkimai ir gydymas juose

„Anoniminiai lošėjai – tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi siekdami padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą. Vienintelė sąlyga, norint tapti draugijos nariu, – noras mesti lošti“, – skelbiama oficialiame Lietuvos AL tinklalapyje anoniminiailosejai.lt.

Artūras, vienas iš trijų AL narių, kurie sutiko pasidalinti su manimi savo istorijomis, papasakojo, kaip vyksta gydymas AL susirinkimuose: „Iš esmės nesuklysite sakydami, kad čia tiesiog susėdame ir kalbame. Mes geriausiai suprantame vienas kitą. Žmogus, atėjęs į mūsų grupę, pasidalija savo skausmu.

Tai galima susieti su tikėjimu, išpažintimi – žmogus išsipasakoja ir tiek jam pačiam, tiek klausytojams iš karto pasidaro lengviau. Taigi buvimas kartu su tokiais pat kaip aš duoda dvigubą naudą. Viena vertus, padedu kitam tokiam pat, kaip aš, antra vertus, padedu pats sau, nes pats vis prisimenu, kad esu lošėjas.“

„Kas geriau supras brolį lošėją, jeigu ne brolis lošėjas? – retoriškai klausia Julius, kitas mano pašnekovas. – Nei mama, nei tėvas, nei brolis, nei sesė tavęs nesupras. Čia ateini, ir visi tave supranta.“

Pašnekovų pasiteirauju, ar kompulsyvūs (dar kitaip patologinį; kompulsyvumas – įkyrus, neįveikiamas noras ką nors veikti, sąmonės kontrolei nepasiduodantis – aut.past.) lošėjai tai, kad dalyvauja AL susirinkimuose, slepia nuo artimų žmonių. „Jeigu ateini į grupę, dažniausiai tavo artimieji žino apie tavo problemą. Labai retas žmogus į grupę ateina pats. Jam reikia ne tik mūsų, bet ir artimo žmogaus paskatinimo, pagalbos“, – į mano klausimą atsako Kostas, trečiasis AL, sutikęs duoti interviu.

„Netgi rengiami susirinkimai, skirti lošėjų artimiesiems. Pakankamai dažnai susiklosto situacijos, kai vyro, pradėjusio lankytis AL susirinkimuose, žmona nepalaiko. Tačiau tada, kai jis tik pradeda sveikti, antrosios pusės parama labai svarbi“, – priduria Artūras.

Kada tampama kompulsyviu lošėju?

Psichiatras Dainius Stasiūnas kompulsyvų lošimą apibrėžia paprastai: „Lošimas tampa patologiniu tada, kai asmuo kompulsyviai lošia taip, kad šis potraukis pradeda neigiamai veikti jo darbą, tarpasmeninius santykius, psichikos būseną ir kitus svarbius gyvenimo aspektus. Asmuo dažniausiai toliau lošia, nežiūrint į socialines, ekonomines, tarpasmenines ar teisines problemas, sukeltas nesaikingo lošimo.“

Artūras aiškina, kad dėl lošimo reikia susirūpinti tada, kai jis sukelia problemų: „Jeigu jūs perkate loterijos bilietus ir tai jums nesukelia nei finansinių, nei teisinių ar kokių nors kitokių sunkumų, nėra ir pačios problemos. Jeigu asmens pajamos labai didelės, gali būti, kad ir suma, išleidžiama lošimui, iš esmės juokinga.

Jeigu man pakanka pinigų maistui ir kitiems būtiniems poreikiams bei pramogoms, tarkim, loterijos bilietams, viskas yra gerai. Tik tada, jeigu tai sukelia nepatogumų, kai žmogus aukoja kažkokią savo gerovės dalį dėl lošimo, jį galima vadinti kompulsyviu lošėju.“

„Yra daug žmonių, kurie nueina į lošimo namus tiesiog gerai praleisti laiką. Jokio poreikio lošti jie nejaučia. Tai tiesiog būdas atsipalaiduoti, pabendrauti su draugais. Čia problemos nėra“, – papildo „brolį“ Julius

Jei manote, kad galite turėti problemų dėl lošimo, tai išsiaiškinti gali padėti atsakymai į 20 klausimų, pateiktų AL internetiniame portale. Dauguma priklausomybę turinčių lošėjų mažiausiai į septynis klausimus atsakytų teigiamai.

„Vertinant tik žmogaus išvaizdą, neįmanoma pasakyti, ar jis kompulsyvus lošėjas, ar ne. Tačiau, kai žmogus pradeda kalbėti ir visa jo šneka sukasi tik apie nerealius planus, nerealias svajones, tada aš beveik visada galiu konstatuoti, kad tas žmogus yra kompulsyvus lošėjas. Toks žmogus galvoja maždaug taip: „Noriu to ir to, tad reikia laimėti aukso puodą.“ Kitiems žmonėms tai atrodo nesuprantama“, – bando paaiškinti Julius.

Kostas sako, kad kai kurie lošėjai, norėdami gauti pinigų, dažnai bando sukčiauti. Jis papasakoja, kad vienas pažįstamas, kenčiantis nuo patologinio lošimo, specialiai sudaužė savo mašiną, kad turėtų pretekstą pasiskolinti pinigų – neva reikia taisyti mašiną, o iš tiesų pinigų jam reikėjo lošimui.

Julius atskleidžia, kad pirmiausia priklausomi lošėjai bando skolintis iš draugų, tada iš pažįstamų ar net vos kartą gyvenime matytų asmenų. Galiausiai toks „trūks-plyš-lošiu“ asmuo susipranta, kad turi darbą.

„Bankas paskolins!“ – Kostas atskleidžia „genialią“ idėją, kurią atranda kompulsyvus lošėjas, ir prisipažįsta, kad vienu metu buvo pasiėmęs tris paskolas.

Kazino užkulisiai

Pagaliau prašnekęs Kostas ima pasakoti apie savo gyvenimą ir nejučiomis atskleidžia be galo pikantiškų detalių. „Kazino pradėjau lošti būdamas aštuoniolikos. Kai prasilošiau, mano tėvai iškėlė bylą konkrečiam kazino. Tai buvo vienintelė byla, kai lošimo namai pralaimėjo. Tuo metu buvau vaikas, tačiau juk aš lošdavau iš pinigų. Žinau ne vieną atvejį, kai nepilnamečiai vaikšto į lošimo namus.

Kai man suėjo 21 m., legaliai įsidarbinau viename Lietuvos kazino. Ne tik aš, bet ir dauguma mano kolegų buvo kompulsyvūs lošėjai.“

Į Kosto pasakojimą įsiterpia Artūras. „Teko girdėti, kad kai kurie kazino netgi organizuoja savo darbuotojams keliones į kitus lošimo namus“, – prasitaria jis.

Prašymo neleisti lošti pliusai ir minusai

Anot internetinio portalo nebenoriu–losti.lt, teikiančio pagalbą lošėjams ir jų artimiesiems, tokį prašymą parašęs asmuo dažnai galvoja, kad tuo viskas ir pasibaigs, lošimų priklausomybės nebeliks, galima grįžti į normalų gyvenimą. Tačiau dažnai tai būna savo jėgų pervertinimas. VLPK atsakingi darbuotojai gauna žinių iš lošimo bendrovių, kad vienas ar kitas tokį prašymą parašęs asmuo po kurio laiko bando įeiti į lošimo namus ar automatų saloną.

Kaip vis dėlto veikia tokio prašymo sistema? Vilniečiai laukiami VLPK būstinėje, esančioje Birutės g. 56. Jei asmuo ne vilnietis, parašyti prašymą jis gali bet kurioje savo miesto lošimų bendrovėje.

Registruotas prašymas iš VLPK į lošimų bendroves persiunčiamas per vieną darbo dieną. Jei prašymas rašytas kitame mieste, procedūra gali užtrukti kiek ilgiau. Kiekviena bendrovė įsipareigoja paskleisti informaciją tarp savo lošimo organizavimo vietų visoje Lietuvoje.

Prašymai galioja tik Lietuvoje, kadangi susitarime dalyvauja Lietuvoje veikiantys lošimų operatoriai. Aišku, palošti užsimanę asmenys puikiai žino, kad lošimo namų kaimynėse šalyse – nors vežimu vežk.

O ką daryti žmonėms, žinantiems, kad jų artimasis vis tiek yra įleidžiamas į lošimo namus ar lošimo automatų salonus? Tokiu atveju internetinis portalas nebenoriu–losti.lt siūlo rašyti pretenziją. Pretenzija, kurią galima pateikti VLPK, rašoma laisva forma, svarbu tiksliai nurodyti dieną, valandą ir lošimo organizavimo vietą.

Nepaisant to, tie asmenys vis tiek patenka į lošimų vietas. Dažniausiai patenkama į lošimo automatų salonus, nes jie klientų neregistruoja, o lošėjui prisistatyti kitu asmeniu – juokų darbas. Tai patvirtina ir mano pašnekovai.

Minėtas internetinis portalas prašo atsižvelgti į tai, kad įsiminti daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių (tiek maždaug šiuo metu yra užregistruotų prašymų – aut.past.) nėra labai paprasta. Pretenziją gali pateikti ir patys lošėjai. Tiesa, iš pastarųjų skundai dažniausiai pasipila tik tada, kai pinigai būna pralošti.

Patologinis lošimas – nepagydoma liga

„Pirmas statymas lošėjui reiškia tą patį, ką ir būsimam alkoholikui pirma taurelė. Anksčiau ar vėliau jis ar ji vis tiek grįš prie to paties žalingo įpročio. Kartą peržengus nematomą ribą į nekontroliuojamą, nevaldomą lošimą, greičiausiai jis ar ji niekada neatgaus kontrolės“, – skelbiama minėtame AL tinklalapyje. Taigi sveikimo procesas trunka visą gyvenimą.

Artūras gydymąsi nuo patologinio lošimo aiškina remdamasis eskalatoriaus pavyzdžiu: „Kompulsyvaus lošimo atveju eskalatorius važiuoja į apačią. Jeigu aš sveikstu, dirbu pagal sudarytą ir patikrintą programą, jis kyla. Jeigu aš žengsiu žingsnį ar sustabdysiu eskalatorių, stovėsiu vietoje. O jeigu aš važiuosiu žemyn, tai iš esmės prilygs degradavimui.

Aš stovėjau žemai, o dabar mane atvežė aukščiau. Taigi, jeigu sveikdamas aš imuosi visų galimų priemonių, kurios padeda nelošti, kylu eskalatoriumi, ir mano gyvenimas gerėja.“

„Lošėjui viską lemti gali jau pirmas statymas“, – patvirtina ir Kostas. Artūras, linksėdamas galvą, priduria: „Jei užkibsi, statysi antrą kartą, trečią, ketvirtą ir t.t. Taip įsisukama į užburtą ratą.

Laiką, kai neloši, gali išbraukti iš savo gyvenimo, jeigu vėl pradėsi tai daryti. Jei žmogus sako, kad lošė tik, pavyzdžiui, 3 mėnesius prieš 10 metų ir 3 mėnesius dabar, iš viso jis lošė ne 6 mėnesius, o 10 metų ir 6 mėnesius. Taigi visiškai nesvarbu, kiek ilgai žmogus nelošia.“ Beje, pats Artūras tarp lošimų yra turėjęs 15 metų pertrauką.

„Tad nesvarbu, ar lošiama su pertraukomis, ar ne, – psichologinės pasekmės tos pačios. Tiesa, finansinės kitokios. Jeigu loši visą laiką, tai visą laiką ir būni įsiskolinęs. Jeigu pradedi lošti po pertraukos, tai ir praloši viską, ką per tuos metus užgyvenai.

Žmogus gali išeiti duonos nusipirkti ir „paslysti“. Vieną, antrą kartą jis sugrįš su duona. Bet jei, pavyzdžiui, žmona jį supykdys, jis gali užsukti ir į lošimo namus“, – apie kompulsyvaus lošėjo pagundas kalba Artūras.

Visi pašnekovai akcentuoja, jog nepaprastai svarbu yra tai, kad žmonės, lankydami susirinkimus ir gyvendami pagal tam tikras taisykles ir principus, sugebėtų susitvarkyti savo aplinką ir gyventų visavertį gyvenimą.

„Kaip diabetu sergantis žmogus gali pragyventi nuo vaikystės iki senatvės tvarkingai leisdamasis insuliną, taip galime gyventi ir mes. Taigi drąsiai prisipažįstu – aš sergu nepagydoma liga. Mano „insulinas“ yra susirinkimai“, – aiškina Artūras.

Svarbiausia – lošimo procesas

Vis dėlto, kol susirinkimų poreikis svetimas, tol lošiama. Lošti – svarbiau už viską pasaulyje. Svarbiau už šeimą. Svarbiau už draugus. Svarbiau už darbą, karjerą, mokslus.

„Užeini valandai penktadienį, išeini, duok Dieve, sekmadienį“, – laikus, kai dar lošdavo, prisimena Kostas.

„Ir visiškai nesvarbu, ar laimėsi, ar ne, – priduria Artūras ir aiškina, kad kompulsyviems lošėjams svarbiausiu tampa pats lošimo procesas. – Mums svetimas pinigų sotumo jausmas.“

Tiesa, kartais rezultatas žmogui, kenčiančiam nuo lošimo priklausomybės, tampa svarbus. Artūras pateikia tokį pavyzdį: „Būna tokių situacijų, kai žmogus nueina į kazino tyčia pralošti, kad save nubaustų. Man skauda, kai pralošiu, bet aš vis vien einu lošti, nes skausmas ir yra bausmės tikslas.“

Pozityvi alternatyva

Paprastai kompulsyviam lošėjui patariama nesilažinti net iš vieno cento ar kavos puodelio. AL internetiniame puslapyje pabrėžiama, kas negali būti jokio vieno ar paskutinio karto pabandymų. Tačiau juk turėtų būti kažkokia leistina veikla, kuri kompensuotų lošimą.

„Geriausia alternatyva lošimui – domėjimasis AL, – nė nedvejodamas išpyškina Artūras. – Susirinkimai, internetinės svetainės, forumai…“

Kiek skeptiškiau apie pakaitalus kalba Julius: „Jeigu per daug laiko praleidi prie kompiuterio, kaip alternatyvą gali pasirinkti knygą. Tačiau, jei atsidursi prie kompiuterio ir po ranka nebus knygos, vėl sugrįši prie jo.

Cigaretę gali pakeisti saldainiu. Jeigu jo nėra, o yra cigaretė, ją ir pasirinksi. Rūkyti meta tie, kurie tvirtai nusprendžia tai padaryti. Kiekvienais sutiks, kad nerūkyti yra geriau, nei rūkyti – tiek finansiškai, tiek sveikatos atžvilgiu ir t.t.

Grįžtant prie lošimo, praktiškai neįmanoma surasti alternatyvos, kuria galėtum jį pakeisti. Nes jei jos tą akimirką nebus, kompulsyvus lošėjas ims lošti.“

AL požiūris į kitas paplitusias priklausomybės formas

„Lankydamas susirinkimus pakeičiau požiūrį ne tik į lošimą, bet ir į tokius dalykus, kaip alkoholis. Alkoholikas lygiai taip pat kaip lošėjas privalo nustoti gerti. Tiesiog privalo tai padaryti. Taip, kaip aš lošiu, taip alkoholikai geria“, – sąsajų tarp patologinio lošimo ir alkoholizmo suranda Artūras.

Paprašyti pakomentuoti sąsajas su rūkymu pašnekovai pateikia dviprasmiškas nuomones. „Artūras metė rūkyti, o aš ne. Rūkau daugelį metų ir neketinu mesti. Nematau sąsajų tarp lošimo ir rūkymo“ – drąsiai rėžia Julius.

„Susidūręs su finansiniais sunkumais rūkyti mečiau, nors prieš tai rūkiau 20 metų, – prisipažįsta Artūras. – Taip yra su visoms priklausomybėmis – jeigu norėsi jos atsikratyti, taip ir padarysi. Be tvirto noro nieko nebus.“

Beje, žmonės, kurie turi kompleksinę problemą, pavyzdžiui, yra ir lošėjai, ir alkoholikai, lengviau tai pripažįsta.

„Sakoma, kad ne protas, o širdis dažniausiai pasufleruoja, jog reikia ieškoti pagalbos. Reikia įsiklausyti į vidinį pagalbos šauksmą. Tačiau čia vėl įsijungia tas kompiuteris, kuris sako, kad tu esi protingas. Sveikimo pradžioje protas yra tavo priešas, nes jis bando tave pričiupti: „Ne, tau gydymosi nereikia, tu nesi ligonis“, – dėsto Artūras.

Artūras sako, kad kol nejauti problemos, tol loši, geri ir pan, tačiau, kai tam tikra priklausomybė pradeda kelti problemų, privalu ieškoti jos sprendimo būdo. Vyras prisipažįsta, kad ir savo paauglius vaikus dažnai stebi per, kaip pats tai pavadino, priklausomybių prizmę.

„Visi žmonės į AL susirinkimą renkasi turėdami tą pačią problemą. Jei kenčiate nuo patologinio lošimo, ateikite ir jūs. Pasirinkite kelią ir eikite juo. Netgi psichokorekcinės grupės buvo sukurtos atsižvelgiant į anonimines grupes.

Jose svarbiausias tas pats principas – padėti vienas kitam. Labai svarbūs tampa bendravimas, problemų išsakymas, pasidalinimas jomis ir pan. Aš sprendžiu vieno žmogaus problemą, o jis mano.

Jeigu žmogus sveiksta, tai aš patiriu tikrą pasitenkinimą. Šis metodas veikia! Džiaugiuosi mūsų programa. Ji suteikia sąlygas realiai kovoti su liga, kuria sergame“, – Artūras negaili gerų žodžių gydymuisi AL susirinkimuose.

„Mano nuomone, geriausias būdas norint nelošti – lankytis šitoje grupėje. Jokie psichologai čia nepadėtų. Iš pradžių svarsčiau, kas tai per grupė – ta AL. Galvodavau, kad tie žmonės turbūt slapta lošia (juokiasi). Dabar džiaugiuosi, kad esu jos narys ir galiu gyventi visavertį gyvenimą. Aš labai dėkingas šiai grupei“, – komplimentų laviną tęsia Julius.

Julius sako, kad žmogus, priklausantis AL grupei, kartu yra ir gydytojas, ir pacientas.

„Man asmeniškai susirinkimai padėjo labiausiai. Beje, jie yra nemokami, nėra jokio nario mokesčio. Susirenka žmonės, turintys lygiai tą pačią problemą. Tačiau, jeigu kam nors padėjo psichologas, puiku. Bet koks problemos išsprendimo būdas yra sveikintinas, – dėsto Artūras ir čia pat priduria: Mes nepasisakome prieš kitus gydymo būdus.“

Tačiau ar specialistai lankymąsi AL susirinkimuose galėtų pavadinti gydymu? „Mano galva, specialisto dalyvavimas tokiame gydymo procese yra būtinas, – teigia psichologas A.Valantinas. – Paramos grupės yra labai geras ir svarbus dalykas. Čia bendrauja žmonės, turintys tą pačią problemą ir galintys paremti vienas kitą.

Tačiau tai tik parama – būtinas ir nešališkas žvilgsnis į problemą, ir tokios problemos sprendimo specifikos išmanymas, ir profesionalūs patarimai.

Tokia problema yra skausmingas dalykas. Juk tai sunki priklausomybė. Aišku, gali būti ir taip, kad AL susirinkimuose kažkaip vieni tą problemą išspręs, bet nėra aišku, ar ilgam. Be to, noriu pabrėžti, kad psichologas problemų nesprendžia už žmones. Jis tik padeda tai daryti ir vadovauja tam procesui, o sprendžia pats žmogus“.

„Nelošk. Kazino galimybės laimėti yra didesnės nei tavo. Azartiniai lošimai nėra pinigų uždirbimo būdas. Lošdamas rizikuoji savo, šeimos ir visuomenės gerove“, – šiuos žodžius prieš daugiau nei 3 metus ištarė vienas Seimo narys.

Tačiau jeigu šaukštai jau po pietų, yra keletas kelių – bandyti problemą išspręsti pačiam, kreiptis pagalbos į specialistą arba dalyvauti AL susirinkimuose. Jūsų valia rinktis.

Straipsnis Anoniminiai lošėjai – žmonės, praradę lošimo saiką publikuotas  2011 05 18, jį maloniai sutiko paskolinti dienraštis

Valstybinė lošimų priežiūros komisija atlieka apklausą apie lošimo paslaugų prieinamumą Lietuvoje. Prieinamumas suprantamas kaip galimybė gauti paslaugą. Apklausos tikslas – sužinoti ir įvertinti visuomenės požiūrį šiuo aspektu. Maloniai prašome Jūsų skirti anketos užpildymui 10 min. savo laiko ir nuoširdžiai atsakyti į pateikiamus klausimus. Anketa yra anonimiška, duomenys bus pateikiami diagramose ir lentelėse, todėl užtikrinamas visiškas duomenų konfidencialumas. Iš anksto dėkojame už Jūsų aktyvų dalyvavimą apklausoje.

Anketą rasite šiuo adresu http://apklausa.vlpk.lt/index.php?sid=94363&lang=lt