Nors Katalikų Bažnyčios katekizmas apie azartinius lošimus kalba labai lakoniškai, sakydamas, kad jie „patys savaime neprieštarauja teisingumui, tačiau tampa neleistini doriniu požiūriu kai atima iš žmogaus lėšas, būtinas jo paties pragyvenimui ar kitų žmonių reikmėms“ (plg. KBK 2413), kardinolas savo pasisakyme Genujoje vykusiame suvažiavime apie juos kalbėjo naudodamas griežtesnius terminus. Pasak jo, azartiniai lošimai yra tarsi aštuonkojis, kuris tiesdamas savo nuodingus čiuptuvus daug žada, o sučiupęs auką, viską iš jos atima. Kardinolo pateiktais duomenimis, vien praėjusiais metais azartiniams lošimams Italijoje išleista apie 80 milijardų eurų. Vien Genujos mieste, kuriame vyko suvažiavimas, veikia 46 lošimų punktai. Remiantis jau vien šiais keliais duomenimis galima pagrįstai kalbėti apie tikrą socialinę nelaimę, nuo kurios nukenčia ir tiesioginės aukos, ir visa visuomenė.

Kardinolas Bagnasco pacitavo popiežiaus Benedikto XVI žinią šių metų Gavėniai, kurioje tarp kita ko sakoma, kad mūsų egzistencija susijusi su kitų egzistencija, ir tai gali kreipti į gera ir į bloga; ir nuodėmei, ir meilės darbui būdingas visuomeninis matmuo. Vadovaujantis šituo kriterijumi reikia vertinti ir azartinių lošimų reiškinį: jie nėra tik paties lošiančio žmogaus privatus reikalas, bet visos visuomenės problema.

Galiausiai Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas linkėjo, kad pilietinė visuomenė, tokiomis iniciatyvomis kaip ir šis, Genujoje vykęs suvažiavimas, keltų aikštėn azartinių lošimų daromą žalą ir siūlytų valdžios pareigūnams bei įstatymų leidėjams kaip riboti jų neigiamą poveikį. Tačiau visuomet reikia atsiminti, kad svarbiausias būdas turi būti jaunimo auklėjimas ir solidarios, atsakingos, miražams atsparios visuomeninio gyvenimo kultūros ugdymas. (Vatikano radijas)

Šaltinis: http://www.radiovaticana.org/LIT/articolo.asp?c=567464

2009 m. birželio mėnesį Susitarimą pasirašė UAB “Olympic Casino Group Baltija”, UAB “Nesė”, organizuojančios lošimus lošimo namuose (kazino) ir B kategorijos automatų salonuose, UAB “VSGA”, UAB “Savas kazino”, organizuojančios lošimus lošimo namuose (kazino). Taip pat vėliau prisijungė UAB „Unigames“, UAB „Tete-a-tete“ kazino, UAB „Novogaming Vilnius“ ir UAB “Bongo Slots”, kurios organizuoja lošimus automatų salonuose, ir UAB “Baltic Bet”, organizuojanti lažybas. 2009 m. spalio 27 d. lažybų organizatoriai UAB „Orakulas“ ir UAB „Top Sport“, UAB „Lošimų strateginė grupė“ savo parašais patvirtino įsipareigojantys prisidėti prie kitų lošimus organizuojančių bendrovių, siekiant padėti problemų dėl lošimų turintiems ir potraukio lošti nekontroliuojantiems asmenims. Visų Lietuvoje lošimus organizuojančių bendrovių dalyvavimas Susitarime yra ypatingai svarbus, nes asmuo turintis problemų dėl lošimų gali pateikti prašymą neleisti jam lošti Priežiūros komisijoje arba bet kuriuose lošimo namuose (kazino), automatų salone ar lažybų punkte. Pateiktas prašymas centralizuotai, paros bėgyje, išplatinamas tarp visų bendrovių.

2012 m. vasario 10 d. Priežiūros komisija gavo raštą, kuriuo pranešama, kad Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (toliau – NLŽVA), atstovaudama bendrą lošimus automatų salonuose organizuojančių bendrovių – UAB „Bongo slots“, „UAB Novogaming Vilnius“, UAB „Tete-a-tete“ kazino, UAB „Unigames“ ir UAB „Top Sport“ poziciją, informavo Priežiūros komisiją, kad minėtos bendrovės atsisako tolimesnio pasirašytų su Priežiūros komisija Susitarimų dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo vykdymo. Taip pat pranešama apie NLŽVA parengtą lošimo automatų atsakingo lošimo praktikos kodeksą (toliau – Praktikos kodeksas), kurio pagrindu nuo šiol lošimo B kategorijos lošimo automatais paslaugos teikėjas įsipareigoja tik dėl B kategorijos lošimo automatų sukeltų problemų asmeniui. Minėtą Praktikos kodeksą pasirašė ir nuo 2012 m. sausio 16 d. pradėjo vykdyti visos minėtos lošimus automatų salonuose organizuojančios bendrovės. Susipažinti su Praktikos kodekso nuostatomis galima interneto svetainėje www.nlzva.lt. Atsižvelgiant į tai, nuo šiol visi B kategorijos (riboto) lošimo automatų lošėjai, turintys problemų dėl lošimo B kategorijos lošimo automatais, prašymus dėl galimybės lošti lošimo automatų salonuose ribojimo gali teikti tik lošimo automatų salonuose, kuriuose lošėjas nuolatos lankosi/lankėsi.

Pažymėtina, kad Priežiūros komisija nebuvo kviesta dalyvauti rengiant Praktikos kodekso projektą. Praktikos kodekso tekstas nebuvo suderintas su Priežiūros komisija.

Priežiūros komisija mano, kad siekiant veiksmingos asmenų, turinčių problemų dėl lošimų prevencijos, svarbu, kad visi Lietuvoje lošimus organizuojantys subjektai vykdytų vieningus, tarpusavyje suderintus veiksmus. Todėl pradėtos prevencinės programos vykdymas ir koordinavimas, Priežiūros komisijos nuomone, turėtų ir toliau likti Priežiūros komisijos žinioje.

Priežiūros komisija pažymi, kad savo ruožtu toliau kartu su kitomis lošimus organizuojančiomis bendrovėmis (organizuojančiomis lošimus lošimo namuose (kazino) ir lažybas) vykdys pasirašytų Susitarimų dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo sąlygas, siekiant padėti problemų dėl lošimų turintiems ir potraukio lošti nekontroliuojantiems asmenims. Taip pat Priežiūros komisija ir toliau vykdys asmenų, turinčių problemų dėl lošimų bei jų artimųjų emocinę ir informacinę paramą gyvai Priežiūros komisijos būstinėje, esančioje Vilniuje, Ukmergės g. 222, taip pat telefonu (8-5) 233 6241 arba elektroniniu paštu pagalba@vlpk.lt.

Priežiūros komisijos duomenimis nuo 2004 m. liepos mėnesio, kuomet buvo pradėtas savęs ribojimo programos projektas iki 2012 m. sausio 31 d. į Priežiūros komisiją kreipėsi 2303 asmenys su prašymais apriboti jų patekimą į lošimų organizavimo vietas. Iki šiol visi Lietuvoje lošimus organizuojantys subjektai, vykdydami vieningo, tarpusavyje suderinto Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo sąlygas, siekė padėti problemų dėl lošimų turintiems žmonėms.

“Mano sūnui 39-eji metai. Paskutiniu metu jam sutriko miegas, atsirado įtampa, nerimas, prasta nuotaika. Iškilo problemų darbe, šeimoje. Ilgą laiką sūnus savo problemas nuo artimųjų slėpė ir tik neseniai prisipažino, kad visos jos susijusios su dideliu noru žaisti azartinius žaidimus. Vieną dieną, laisvu nuo darbo metu, jis nuėjo pasižiūrėti, kaip atrodo kazino: sužavėjo prabangi aplinka, pakerėjo lošimo aparatų bei stalų gausa, šventinė nuotaika. Pamažu įsitraukė į žaidimą, ten praleisdavo ištisus vakarus ir naktis. Lošti sekėsi gana neblogai, o išlošus didelę pinigų sumą, įvyko lūžis: ėmėsi lošti su dešimteriopu azartu. Bet, vėliau, sūnaus teigimu, prasidėjo visiškas nesėkmės periodas. Jis pralošė visas šeimos santaupas, automobilį, užstatė butą ir pralošė už butą gautus pinigus. Kelis kartus bandė savo jėgomis nustoti lošti, bet nesugebėjo. Gal galėtumėte patarti, ką daryti, ar medikai galėtų padėti nugalėti norą lošti ?”

Pagal aprašymą Jūsų sūnui galima įtarti patologinį potraukį žaisti azartinius žaidimus. Nors azartiniai žaidimai yra žinomi jau seniai, žinomos įvairios jų formos, tačiau medikų dėmesį šis fenomenas atkreipė ne taip jau seniai. Tik prieš 20 metų potraukis žaisti azartinius žaidimus imtas traktuoti kaip liga. Todėl buvo pradėta studijuoti jo prigimtį, priežastis, kurios skatina žmogų įsitraukti į žaidimus ir dėl ko taip sunku atsikratyti šio žalingo potraukio, kokios yra jo gydymo galimybės.

Kiek plačiai šis sutrikimas paplitęs Lietuvoje, sunku pasakyti, nes tokie tyrimai nebuvo atlikti. Remiantis įvairių šalių pateiktais statistikos duomenimis, galima teigti, kad patologišką azartą lošti turi apie 3 procentus planetos gyventojų. Panašūs rezultatai tikėtini ir Lietuvoje. Liguistas potraukis lošti būdingas visoms socialinėms grupėms, dažniausiai 21-55 metų amžiaus vyrams. Vyrams potraukis žaisti azartinius žaidimus pasireiškia 3-4 kartus dažniau nei moterims. Gana dažnai probleminis lošimas prasideda jau paauglystėje. Jį gali paskatinti tokie stresai kaip tėvų skyrybos, netektis šeimoje ir pan. Lošimas šiems paaugliams – tai galimybė pabėgti nuo problemų.
Tradiciškai specialistai skiria šias azartinių lošimų rūšis:
•    Kazino – ruletė, juodasis džekas.
•    Bingo.
•    Lažybos (arklių lenktynės, krepšinis ir pan.).
•    Loterijos.
•    Automatinės lošimo mašinos.
•    Televizijos, radijo ir spaudos skelbiami konkursai.
Tačiau vis sugalvojamos naujos lošimų formos ir būdai. Ypač didele problema tampa internetas, kuris atveria naujas lošimų galimybes, net neišeinant iš namų.
Dauguma žmonių yra azartiški, tik ne visi vienodai. Tikriausiai nėra nei vieno, kuris nebūtų nors kartą nusipirkęs loterijos bilieto ar nesusilažinęs dėl ko nors su draugais. Tai jau tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau kai kurie taip įpranta lošti, kad jau nebegali sustoti.
Sukurta nemažai teorijų, mėginančių paaiškinti, kaip žmonės įpranta lošti. Jos labai panašios į priklausomybę nuo alkoholio ar kitų narkotikų vartojimą aiškinančias teorijas.

Išmokimo teorija teigia, kad lošimą skatina pozityvus šio elgesio pastiprinimas išlošiant (ypač dideli laimėjimai) ar patiriant malonumą. Tačiau lošimo aistrą gali didinti ir neigiamas pastiprinimas (pvz.: noras pabėgti nuo streso, finansinių ar šeimos problemų), siekiant užsimiršti.

Kognityvinės teorijos remiasi iracionaliais su žaidimu susijusiais įsitikinimais. Dauguma lošėjų susikuria įvairiausių teorijų, pavyzdžiui laimingų dienų arba laimingų skaičių teorijos. Kai kurie susikuria lošimo dėsningumus, kuriais labai tiki. Net ir tie, kurie neturi su lošimu susijusių problemų, dažnai lošdami mąsto iracionaliai. Juk ne vienas nusipirkęs loterijos bilietą įsivaizduoja ką veiktų su išloštu milijonu ir pan.

Biologinės teorijos kaip ir kitas priklausomybes, lošimo aistrą aiškina smegenų disfunkcijomis. Statistika rodo, kad probleminių lošėjų vaikai turi didesnę tikimybę turėti su lošimu susijusių problemų, palyginti su tais, kurių tėvai tokių problemų neturėjo.

Tiriant patologinius lošėjus lyginant su asmenimis, neturinčius problemų dėl lošimo buvo pastebėtas sumažėjęs vieno iš pagrindinių neuromediatorių-norepinefrino kiekis, kurio išsiskyrimą didina įtampa, susijaudinimas. Tokiu būdu patologiniai lošėjai žaizdami azartinius lošimus, kompensuoja šio neuromediatoriaus kiekį. Kito neuromediatoriaus serotonino sumažėjimas, taip pat galimai įtakoja patologinį polinkį azartiniams lošimams. Atskirai nė vienas iš minėtų modelių negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių žmonės tampa laošėjais. Todėl dažniausiai remiamasi integruotu modeliu, įtraukiant visus veiksnius, galinčius lemti žmogaus polinkį lošti. Be abejo, ne visi pradėjusieji lošti tampa azartiniais lošėjais.
Skiriami šie lošėjų lygiai:
•    Laisvalaikio (socialiniai) lošėjai.
•    Probleminiai lošėjai.
•    Patologiniai lošėjai.
Svarbiausias kriterijus yra ne lošimų dažnumas ar pralošiamų pinigų sumos, o problemos, kylančios dėl lošimo.
Laisvalaikio lošėjai lošia norėdami prasiblaškyti. Jie retai viršija lošimui numatytą sumą. Šie žmonės dėl lošimo paprastai neturi, jokių finansinių, psichologinių ar tarpasmeninių problemų, o jei turi, tai labai nedidelių.
Probleminiai lošėjai jau turi keletą patologiniams lošėjams būdingų problemų ar simptomų. Šie žmonės dar gali liautis lošti. Tęsdami jie paprastai pasiekia trečiąjį lygį.
Patologiniams lošėjams būdingi nuolatiniai su lošimu susiję simptomai bei sekinančios ir keičiančios asmeninį gyvenimą problemos. Atsiranda skolų, pradedamos eikvoti svetimos lėšos. Nežiūrint problemų šeimoje ir darbe, lošti pradedama iš maksimalių sumų arba, kitaip tariant, “va bank”, taip tikintis iš karto išspręsti visas finansines problemas. Dažniausiai tai baigiasi nesėkmingai, išyra šeima, atsiranda visiška socialinė izoliacija, iškyla didelė savižudybės rizika. Įdomu, kad streso metu azartas lošti padidėja, atsiranda išankstinis gardžiavimasis pavojumi pralošti, o lošimo sukeltos problemos dar padidina potraukį lošti.

Esminis šio sutrikimo požymis yra nuolat pasikartojantis potraukis lošti, nepraeinantis, o dažnai ir stiprėjantis nepaisant nepalankių socialinių pasekmių (nuskurdimo, pašlijusių santykių šeimoje, darbo praradimo). Lošėjai patiria intensyvų, sunkiai kontroliuojamą troškimą. Patologiniam potraukiui azartiniams lošimams būdingi ir kiti priklausomybėms būdingi požymiai: tolerancija, kontrolės praradimas (asmens nesėkmingi bandymai kontroliuoti lošimo trukmę ir planuoti lėšas), nutraukimo sindromas (jaučiamas nerimas ar irzlumas bandant nuraukti ar sumažinti lošimą). Patologinis potraukis lošti neretai vienu metu pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais (obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS), kitais nerimo sutrikimais, dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimu, Tourette sindromu, bipoliniu sutrikimu, depresija (2 iš 3 patologinių lošėjų yra patyrę sunkios depresijos epizodą), kitomis priklausomybėmis, ypač priklausomybe alkoholiui. Dažnai kartu būna asmenybės sutrikimų (asocialus, ribinis ir narcisistinis bei histrioninis tipai). Dėl šių priežasčių tikslią diagnozę nustatyti bei parinkti tinkamą gydymą gali tik psichiatras.

Nors šios ligos gydymas pagrįstas asmens suvokimu ir pripažinimu, kad jis yra priklausomas. tokie žmonės labai retai patys kreipiasi pagalbos. Dažniausiai jie atvyksta tik artimųjų paraginti, po daugelio nesėkmingų bandymų savarankiškai susidoroti su šia problema. Kadangi nėra visiškai aiški šio sutrikimo kilmė, o etiologiją aiškina daug teorijų, jam gydyti taip pat taikoma daug skirtingų metodų. Prieš pradedant gydyti detaliai įvertinamos lošėjo „rizikos sritis”: šeimyninės bei socialinės problemos, gretutinė patologija. Kiekvienu atveju reikia rinktis skirtingą gydymo taktiką. Pvz., vieniems patologiniams lošėjams vyrauja gretutinė depresinė simptomatika, kitiems – OKS ar priklausomybė nuo alkoholio, gretutiniai psichikos sutrikimai, suicido rizika. Gydymas yra ilgalaikis ir būtinai turi būti kompleksinis, t.y. tiek nemedikamentinės tiek medikamentinės gydymo priemonės. Iš nemedikamentinių gydymo priemonių pažymėtina psichoterapija (individuali ar grupinė). Dažnai naudinga šeimos terapija, o patologinių lošėjų šeimos nariams rekomenduojama lankytis tarpusavio palaikymo grupėse. Taip pat svarbi ir socialinė pagalba, kuri padeda spręsti įvairias problemas (finansines, darbo, šeimos santykių, laisvalaikio ir t.t.). Lietuvoje jau veikia Anoniminių lošėjų draugija. Jos nariai dalijasi savo patirtimi ir siekiais padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą. Vienintelė sąlyga, norint tapti draugijos nariu – noras mesti lošti. Deja, statistika rodo, kad vien dalyvavimas šiose grupėse dar neužtikrina pasveikimo. Iš šių grupių dažnai „iškrentama” o metus nelošę išbūna tik apie 10 proc.

Iš medikamentinių priemonių patologiniams lošėjams skiriami antidepresantai, opioidų antagonistai, nuotaikos stabilizatoriai. Svarbu žinoti, kad tik specialistas gali rekomenduoti atitinkamą gydymo metodą ar kelių metodų derinį. Pačiam gydytis vienokiais ar kitokiais metodais nerekomenduojama. Jei kartais neatsispiriate pagundai nusipirkti didesnį kiekį loterijos bilietų, užeiti į kazino ar palošti automatais, siūlome jums patiems pasitikrinti, ar iš tiesų jau verta nerimauti. Priklausomybės nuo lošimo specialistas E. Johnsonas su kolegomis teigia, kad tam užtenka atsakyti į du klausimus:
1.    Ar kada nors jautėte poreikį lošti / lažintis iš vis didesnės pinigų sumos ?
2.    Ar kada nors melavote artimiesiems, iš kokių sumų lošėte ?
Jei atsakėte į bent vieną klausimą teigiamai, vadinasi galite turėti su lošimu susijusių problemų.

Šio straipsnio turinys ir teisės į jį priklauso UAB MC LORAVITA. Draudžiama viešai naudoti šį tekstą ar tik jo dalį, nenurodžius šaltinio www.loravita.lt.

Mus rasite Ukmergės g. 222, Vilnius.

2012 m. sausio 2 - 5 d. dėl techninių kliūčių, susijusių su persikraustymu į naujas patalpas, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos darbas gali būti sutrikdytas.

Iš anksto atsiprašome už nepatogumus.

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracija

Straipsnį rasite čia.

Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių, sergančių priklausomybės nuo azartinių lošimų liga. Taip pat greitai auga ir kenčiančių nuo šios ligos artimųjų skaičius. Sudėtingi santykiai, dūžtantys likimai – tai priklausomų lošėjų ir jų artimųjų realybė. Ar galima jiems padėti? Daugiametė Anoniminių lošėjų patirtis rodo, kad ir kaip giliai žmonės buvo įklimpę į lošimo liūną, iš jo galima išbristi bei pradėti kokybiškai naują gyvenimą.
Š.m. lapkričio 12 d., šeštadienį 12 val. Šv. Ignoto g. 6 Vilniaus Anoniminių lošėjų grupė „AL Vilnius“ švęs dešimtąjį gimtadienį.Šia proga yra organizuojamas atviras susirinkimas, kurio tikslas informuoti visuomenę apie Anoniminių lošėjų grupių veiklą bei teikiamą pagalbą. Šiame susirinkime kviečiami dalyvauti visi, kuriuos paveikė ar veikia azartinių lošimų sukeltos problemos (lošėjai, jų artimieji, draugai), bei kiti   visuomenės nariai (sveikatos apsaugos, valdžios, bažnyčios ir t.t.), kuriuos domina kaip galima padėti kenčiantiems nuo šios priklausomybės žmonėms bei jų artimiesiems.

Kviečiame visus norinčius atvykti. Įėjimas nemokamas.
Telefonas pasiteiravimui: 8628 39678.

Informacija pateikta iš tinklapio www.bernardinai.lt

http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+COMPARL+PE-467.028+01+NOT+XML+V0//LT

Konferencijoje pranešimus skaitė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – Priežiūros komisija) atstovai. Azartinių lošimų politikos ir kontrolės Lietuvoje principus pristatė Teisės taikymo ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Arnoldas Dilba. Pranešėjas informavo apie tai, kokių iniciatyvų per pastaruosius 6 metus buvo imtasi, siekiant sukurti teisinę bazę liguisto potraukio azartiniams lošimams prevencijai užtikrinti ir neigiamiems lošimų padariniams minimizuoti. 2004 m. Priežiūros komisija pradėjo įgyvendinti eksperimentinį savęs ribojimo programos projektą, kuomet buvo pradėti priiminėti asmenų, norinčių apsiriboti nuo azartinių lošimų, prašymai. 2009 m. gegužės mėnesį Priežiūros komisija inicijavo ir su lošimus organizuojančiomis bendrovėmis pasirašė Susitarimą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo. A. Dilba trumpai supažindino su naujausiu siūlymu dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo – š.m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Seimo nario Žilvino Šilgalio Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XIP-3447), kuriame siūloma reglamentuoti prašymų neleisti lošti pateikimo tvarką (62 straipsnis).

Šiuo metu savanoriško apsiribojimo nuo azartinių lošimų programa vykdoma su projektu „Nebenoriu lošti“. Su projektu „Nebenoriu lošti“ ir Priežiūros komisijos iniciatyva, įgyvendinama pagal Susitarimą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo, konferencijos dalyvius supažindino Priežiūros komisijos Teisės taikymo ir veiklos organizavimo skyriaus specialistas Oleg Mackevič. Savanoriškas apsiribojimas vyksta Priežiūros komisijoje ar lošimo įstaigoje pateikiant prašymą neleisti lošti ir užtikrinamas geranoriško susitarimo su lošimų organizatoriais pagrindu.

2011 m. rugsėjo 1 d. duomenimis Priežiūros komisija yra gavusi 2040 asmenų prašymus neleisti jiems lošti.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Draudimo ir specialios finansinės veiklos skyriaus vedėja L. Šumskaitė bei vyriausioji specialistė G. Čeikienė, pranešimus skaitė Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė V.Andrejauskienė, psichologė I. Staškevičienė ir socialinis darbuotojas A.Šnipas, patirtimi dalinosi Anoniminių lošėjų grupės atstovas. Su kazino veiklos aktualijomis supažindino ir bendrovės atsakingo lošimo politiką pristatė UAB „Olympic Casino Group Baltija“ generalinis direktorius S.Petravičius.

Š.m. rugsėjo 21 d. Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau – Priežiūros komisija) pakvietė lošimų organizatorių atstovus į susitikimą klausimams, susijusiems su Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimu, aptarti. Susitikime dalyvavo Priežiūros komisijos specialistai, dirbantys su projektu „Nebenoriu lošt“, bei lošimus organizuojančių bendrovių „Olympic Casino Group Baltija“, Nese“, „Tete-a-tete“ kazino, „Unigames“, „Tony Bet“ darbuotojai, tiesiogiai bendradarbiaujantys su Priežiūros komisija Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti  įgyvendinimo klausimais bei betarpiškai dirbantys su klientais, pateikiančiais prašymus neleisti jiems lošti.

Bendrovių atstovai aktyviai dalyvavo diskusijoje bei geranoriškai dalinosi, su kokiomis problemomis įvairiuose lygmenyse nuo prašymo priėmimo iki jo užtikrinimo susiduria Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti, inicijuoto Priežiūros komisijos ir vykdomo pagal projektą „Nebenoriu lošti“, dalyviai. Aptarti sudėtingo kontakto su lošėjais, jų šeimos nariais ir artimaisiais (agresija, manipuliacijos, pretenzijos ir t.t.) atvejai. Akcentuota, jog savanoriškas apsiribojimas nuo azartinių lošimų, pateikiant prašymą neleisti lošti, yra tik viena iš priemonių, kuri gali būti kaip pirmasis žingsnis sprendžiant problemas, susijusias su liguistu potraukiu azartiniams lošimams.

Priežiūros komisijos specialistai paskatino lošimų organizatorius aktyviau siūlyti asmenims, norintiems pateikti minėtą prašymą, kreiptis į Priežiūros komisiją, kur su lošėjais ar jų artimaisiais pabendraus atsakingi darbuotojai, suteiks išsamios informacijos apie priklausomybę nuo azartinių lošimų, apie kitus galimus pagalbos būdus, nurodys kompetentingus priklausomybės ligų specialistus ar įstaigas, kur jiems būtų suteikta profesionali pagalba.

Priežiūros komisija dėkoja dalyvavusiems lošimus organizuojančių bendrovių atstovams už bendradarbiavimą siekiant bendrų tikslų, o taip pat visiems, dalyvaujantiems savanoriško apsiribojimo nuo lošimų programoje.