Straipsniai
Šiandienos problema – azartiniai lošimai
• Azartiniai lošimai – problema pacientui ar artimiesiems ?
Priklausomybės nuo azartinių lošimų prigimtis bei kartu lydintys psichikos sutrikimai.
Azartinių lošėjų tipai.
Į ką kreipiamas dėmesys gydant pacientą priklausomą nuo azartinių lošimų ?
Ruošė gyd. psichiatras V.Taranda, gyd. psichiatrė – psichoterapeutė L.Šliožienė
“Mano sūnui 39-eji metai. Paskutiniu metu jam sutriko miegas, atsirado įtampa, nerimas, prasta nuotaika. Iškilo problemų darbe, šeimoje. Ilgą laiką sūnus savo problemas nuo artimųjų slėpė ir tik neseniai prisipažino, kad visos jos susijusios su dideliu noru žaisti azartinius žaidimus. Vieną dieną, laisvu nuo darbo metu, jis nuėjo pasižiūrėti, kaip atrodo kazino: sužavėjo prabangi aplinka, pakerėjo lošimo aparatų bei stalų gausa, šventinė nuotaika. Pamažu įsitraukė į žaidimą, ten praleisdavo ištisus vakarus ir naktis. Lošti sekėsi gana neblogai, o išlošus didelę pinigų sumą, įvyko lūžis: ėmėsi lošti su dešimteriopu azartu. Bet, vėliau, sūnaus teigimu, prasidėjo visiškas nesėkmės periodas. Jis pralošė visas šeimos santaupas, automobilį, užstatė butą ir pralošė už butą gautus pinigus. Kelis kartus bandė savo jėgomis nustoti lošti, bet nesugebėjo. Gal galėtumėte patarti, ką daryti, ar medikai galėtų padėti nugalėti norą lošti ?”
Pagal aprašymą Jūsų sūnui galima įtarti patologinį potraukį žaisti azartinius žaidimus. Nors azartiniai žaidimai yra žinomi jau seniai, žinomos įvairios jų formos, tačiau medikų dėmesį šis fenomenas atkreipė ne taip jau seniai. Tik prieš 20 metų potraukis žaisti azartinius žaidimus imtas traktuoti kaip liga. Todėl buvo pradėta studijuoti jo prigimtį, priežastis, kurios skatina žmogų įsitraukti į žaidimus ir dėl ko taip sunku atsikratyti šio žalingo potraukio, kokios yra jo gydymo galimybės.
Kiek plačiai šis sutrikimas paplitęs Lietuvoje, sunku pasakyti, nes tokie tyrimai nebuvo atlikti. Remiantis įvairių šalių pateiktais statistikos duomenimis, galima teigti, kad patologišką azartą lošti turi apie 3 procentus planetos gyventojų. Panašūs rezultatai tikėtini ir Lietuvoje. Liguistas potraukis lošti būdingas visoms socialinėms grupėms, dažniausiai 21-55 metų amžiaus vyrams. Vyrams potraukis žaisti azartinius žaidimus pasireiškia 3-4 kartus dažniau nei moterims. Gana dažnai probleminis lošimas prasideda jau paauglystėje. Jį gali paskatinti tokie stresai kaip tėvų skyrybos, netektis šeimoje ir pan. Lošimas šiems paaugliams – tai galimybė pabėgti nuo problemų.
Tradiciškai specialistai skiria šias azartinių lošimų rūšis:
• Kazino – ruletė, juodasis džekas.
• Bingo.
• Lažybos (arklių lenktynės, krepšinis ir pan.).
• Loterijos.
• Automatinės lošimo mašinos.
• Televizijos, radijo ir spaudos skelbiami konkursai.
Tačiau vis sugalvojamos naujos lošimų formos ir būdai. Ypač didele problema tampa internetas, kuris atveria naujas lošimų galimybes, net neišeinant iš namų.
Dauguma žmonių yra azartiški, tik ne visi vienodai. Tikriausiai nėra nei vieno, kuris nebūtų nors kartą nusipirkęs loterijos bilieto ar nesusilažinęs dėl ko nors su draugais. Tai jau tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau kai kurie taip įpranta lošti, kad jau nebegali sustoti.
Sukurta nemažai teorijų, mėginančių paaiškinti, kaip žmonės įpranta lošti. Jos labai panašios į priklausomybę nuo alkoholio ar kitų narkotikų vartojimą aiškinančias teorijas.
Išmokimo teorija teigia, kad lošimą skatina pozityvus šio elgesio pastiprinimas išlošiant (ypač dideli laimėjimai) ar patiriant malonumą. Tačiau lošimo aistrą gali didinti ir neigiamas pastiprinimas (pvz.: noras pabėgti nuo streso, finansinių ar šeimos problemų), siekiant užsimiršti.
Kognityvinės teorijos remiasi iracionaliais su žaidimu susijusiais įsitikinimais. Dauguma lošėjų susikuria įvairiausių teorijų, pavyzdžiui laimingų dienų arba laimingų skaičių teorijos. Kai kurie susikuria lošimo dėsningumus, kuriais labai tiki. Net ir tie, kurie neturi su lošimu susijusių problemų, dažnai lošdami mąsto iracionaliai. Juk ne vienas nusipirkęs loterijos bilietą įsivaizduoja ką veiktų su išloštu milijonu ir pan.
Biologinės teorijos kaip ir kitas priklausomybes, lošimo aistrą aiškina smegenų disfunkcijomis. Statistika rodo, kad probleminių lošėjų vaikai turi didesnę tikimybę turėti su lošimu susijusių problemų, palyginti su tais, kurių tėvai tokių problemų neturėjo.
Tiriant patologinius lošėjus lyginant su asmenimis, neturinčius problemų dėl lošimo buvo pastebėtas sumažėjęs vieno iš pagrindinių neuromediatorių-norepinefrino kiekis, kurio išsiskyrimą didina įtampa, susijaudinimas. Tokiu būdu patologiniai lošėjai žaizdami azartinius lošimus, kompensuoja šio neuromediatoriaus kiekį. Kito neuromediatoriaus serotonino sumažėjimas, taip pat galimai įtakoja patologinį polinkį azartiniams lošimams. Atskirai nė vienas iš minėtų modelių negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių žmonės tampa laošėjais. Todėl dažniausiai remiamasi integruotu modeliu, įtraukiant visus veiksnius, galinčius lemti žmogaus polinkį lošti. Be abejo, ne visi pradėjusieji lošti tampa azartiniais lošėjais.
Skiriami šie lošėjų lygiai:
• Laisvalaikio (socialiniai) lošėjai.
• Probleminiai lošėjai.
• Patologiniai lošėjai.
Svarbiausias kriterijus yra ne lošimų dažnumas ar pralošiamų pinigų sumos, o problemos, kylančios dėl lošimo.
Laisvalaikio lošėjai lošia norėdami prasiblaškyti. Jie retai viršija lošimui numatytą sumą. Šie žmonės dėl lošimo paprastai neturi, jokių finansinių, psichologinių ar tarpasmeninių problemų, o jei turi, tai labai nedidelių.
Probleminiai lošėjai jau turi keletą patologiniams lošėjams būdingų problemų ar simptomų. Šie žmonės dar gali liautis lošti. Tęsdami jie paprastai pasiekia trečiąjį lygį.
Patologiniams lošėjams būdingi nuolatiniai su lošimu susiję simptomai bei sekinančios ir keičiančios asmeninį gyvenimą problemos. Atsiranda skolų, pradedamos eikvoti svetimos lėšos. Nežiūrint problemų šeimoje ir darbe, lošti pradedama iš maksimalių sumų arba, kitaip tariant, “va bank”, taip tikintis iš karto išspręsti visas finansines problemas. Dažniausiai tai baigiasi nesėkmingai, išyra šeima, atsiranda visiška socialinė izoliacija, iškyla didelė savižudybės rizika. Įdomu, kad streso metu azartas lošti padidėja, atsiranda išankstinis gardžiavimasis pavojumi pralošti, o lošimo sukeltos problemos dar padidina potraukį lošti.
Esminis šio sutrikimo požymis yra nuolat pasikartojantis potraukis lošti, nepraeinantis, o dažnai ir stiprėjantis nepaisant nepalankių socialinių pasekmių (nuskurdimo, pašlijusių santykių šeimoje, darbo praradimo). Lošėjai patiria intensyvų, sunkiai kontroliuojamą troškimą. Patologiniam potraukiui azartiniams lošimams būdingi ir kiti priklausomybėms būdingi požymiai: tolerancija, kontrolės praradimas (asmens nesėkmingi bandymai kontroliuoti lošimo trukmę ir planuoti lėšas), nutraukimo sindromas (jaučiamas nerimas ar irzlumas bandant nuraukti ar sumažinti lošimą). Patologinis potraukis lošti neretai vienu metu pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais (obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS), kitais nerimo sutrikimais, dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimu, Tourette sindromu, bipoliniu sutrikimu, depresija (2 iš 3 patologinių lošėjų yra patyrę sunkios depresijos epizodą), kitomis priklausomybėmis, ypač priklausomybe alkoholiui. Dažnai kartu būna asmenybės sutrikimų (asocialus, ribinis ir narcisistinis bei histrioninis tipai). Dėl šių priežasčių tikslią diagnozę nustatyti bei parinkti tinkamą gydymą gali tik psichiatras.
Nors šios ligos gydymas pagrįstas asmens suvokimu ir pripažinimu, kad jis yra priklausomas. tokie žmonės labai retai patys kreipiasi pagalbos. Dažniausiai jie atvyksta tik artimųjų paraginti, po daugelio nesėkmingų bandymų savarankiškai susidoroti su šia problema. Kadangi nėra visiškai aiški šio sutrikimo kilmė, o etiologiją aiškina daug teorijų, jam gydyti taip pat taikoma daug skirtingų metodų. Prieš pradedant gydyti detaliai įvertinamos lošėjo „rizikos sritis”: šeimyninės bei socialinės problemos, gretutinė patologija. Kiekvienu atveju reikia rinktis skirtingą gydymo taktiką. Pvz., vieniems patologiniams lošėjams vyrauja gretutinė depresinė simptomatika, kitiems – OKS ar priklausomybė nuo alkoholio, gretutiniai psichikos sutrikimai, suicido rizika. Gydymas yra ilgalaikis ir būtinai turi būti kompleksinis, t.y. tiek nemedikamentinės tiek medikamentinės gydymo priemonės. Iš nemedikamentinių gydymo priemonių pažymėtina psichoterapija (individuali ar grupinė). Dažnai naudinga šeimos terapija, o patologinių lošėjų šeimos nariams rekomenduojama lankytis tarpusavio palaikymo grupėse. Taip pat svarbi ir socialinė pagalba, kuri padeda spręsti įvairias problemas (finansines, darbo, šeimos santykių, laisvalaikio ir t.t.). Lietuvoje jau veikia Anoniminių lošėjų draugija. Jos nariai dalijasi savo patirtimi ir siekiais padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą. Vienintelė sąlyga, norint tapti draugijos nariu – noras mesti lošti. Deja, statistika rodo, kad vien dalyvavimas šiose grupėse dar neužtikrina pasveikimo. Iš šių grupių dažnai „iškrentama” o metus nelošę išbūna tik apie 10 proc.
Iš medikamentinių priemonių patologiniams lošėjams skiriami antidepresantai, opioidų antagonistai, nuotaikos stabilizatoriai. Svarbu žinoti, kad tik specialistas gali rekomenduoti atitinkamą gydymo metodą ar kelių metodų derinį. Pačiam gydytis vienokiais ar kitokiais metodais nerekomenduojama. Jei kartais neatsispiriate pagundai nusipirkti didesnį kiekį loterijos bilietų, užeiti į kazino ar palošti automatais, siūlome jums patiems pasitikrinti, ar iš tiesų jau verta nerimauti. Priklausomybės nuo lošimo specialistas E. Johnsonas su kolegomis teigia, kad tam užtenka atsakyti į du klausimus:
1. Ar kada nors jautėte poreikį lošti / lažintis iš vis didesnės pinigų sumos ?
2. Ar kada nors melavote artimiesiems, iš kokių sumų lošėte ?
Jei atsakėte į bent vieną klausimą teigiamai, vadinasi galite turėti su lošimu susijusių problemų.
Šio straipsnio turinys ir teisės į jį priklauso UAB MC LORAVITA. Draudžiama viešai naudoti šį tekstą ar tik jo dalį, nenurodžius šaltinio www.loravita.lt.
Lošėjai pralošia gyvenimą
Lošėjai pralošia gyvenimą
Janina VANSAUSKIENĖ
„Sūnus jau sužlugdė savo šeimą, pralošė namus, mano visas santaupas ir sveikatą. Kur ieškoti pagalbos?“ — laiške redakcijai klausė kariškio motina. Azartinių lošimų industrijoje gimsta liguistas potraukis lošti. Bet pralošiami ne tik pinigai — pralošiamas gyvenimas.Sūnaus laukia ir bijo
Laišką parašiusi motina tikėjosi, kad jos papasakota istorija padės kitiems išvengti nelaimės. Ji įsitikinusi, kad visuomenė nežino tikrosios lošimų iš pinigų kainos.
Inteligentiška moteris paskojo apie savo sūnaus, karininko, liguistą potraukį lošti ir to potraukio pasekmes: iširusią sūnaus šeimą, kurioje auga mažametis, praloštą namą bei kelias dešimtis tūkstančių litų jos motinos santaupų.
Kariškis dar nepralošė darbo. Atlyginimas gali padėti atsitiesti finansiškai arba dar giliau mesti į lošimų azartą ir iliuzijas atsilošti viską, kas prarasta.
„Siekdamas didesnės algos jis išvyko į misiją Afganistane. Tikėjosi grįžti su penkiasdešimčia tūkstančių litų. Tačiau nesu tikra, kad jis jų nepralošė“, — pasakojo gyvenimo ramybę ir sveikatą praradusi motina.
Kas kartą, kai jai internetu paskambina sūnus, ji atsiliepia su baime. Jei jis pasakys, jog neturi pinigų, tada reikš, kad ir būdamas tarnyboje savo algą, pervedamą į banko sąskaitą, išleido lažyboms internetu.
Dėl pinigų lažyboms
Ar išvykus į misiją Afganistane irgi įmanoma lošti?
Motina paaiškina: „Nereikia įsivaizduoti, kad jie ten laksto į lošimo namus. Tikriausiai tokių vietų ten ir nėra. Mano sūnus lošia tik internetu, statydamas už sportininkus, varžybas (kartais net šunų), įvairiausius čempionatus ir visa, už ką lažintis siūloma lažybų bendrovių tinklalapiuose.“
Visiškai neturi reikšmės, kur jis yra, svarbu, kad internetą ir elektroninės bankininkystės sąskaitoje pinigų.
„Kai dėl nenumaldomo noro lošti sūnų paliko žmona, jis iš tarnybos grįždavo pas mane, į Šiaulius. Vos tik įeidavo į kambarį, tarstelėjęs kelis žodžius skubėdavo įsijungti kompiuterį“, — pasakoja moteris, įsitikinusi, kad sūnus internetu lošia ir tarnybos metu.
Jos sūnus internetu imdavo greitąsias paskolas ir persivedęs jas į internetinę lošimo sąskaitą tuojau pat statydavo už sporto varžybas vos ne visame pasaulyje.
Pralošti dideles sumas, kartais statant tik po kelias dešimtis litų už vieną spėjimą, vyras galėdavo negaišdamas laiko kelionei iki lažybų punkto.
Priklausomybės nepripažįsta
Kad sūnus lažybose laimėjo didesnę sumą motinai girdėti neteko. Kaip ir apie praloštus tūkstančių litų. Emocijų nelinkęs rodyti vyras vengia apie tai atvirai kalbėti net ir su pačiais artimiausiais žmonėmis.
Per kelerius pastaruosius metus vietoje šeimos ir namų kariškiui liko tik dar didesnis azartas lošti, o jo artimiesiems — skausmas dėl griūvančio jo gyvenimo.
Motina sako ryžtųsi bet kam, kad tik atitolintų sūnų nuo azarto lošti. Tačiau pats sūnus nepripažįsta turįs priklausomybę.
Atitrūksta nuo realybės
Šiaulietis Jonas Ziemelis — žinomas iliuzionistas. Jam yra tekę dirbti kazino, rodant fokusus. Vyras neslepia, kad pats užsuka palošti „vaikiškais automatais“.
„Lošimui skiriu tik tiek, kiek tą dieną galiu sau leisti pralošti. Kai su tokia nuostata eini ir praloši — jokio nusivylimo, o jei išloši — puiku“, — apie savo nusistatymą sako Lietuvos iliuzionistų klubo prezidentas, knygų apie laisvalaikio žaidimus kortomis autorius J. Ziemelis.
„Jei žmogus turi problemų šeimoje ar darbe, lošimas padeda nuo jų kuriam laikui pabėgti. Viskas čia yra tam, kad žmogus atsipalaiduotų. O jei dar pavyksta išlošti, tai lošimas tampa kaip geriausio psichologo konsultacija“, — paskoja šiaulietis, manantis, jog lošimų sistema veikia taip, kad kuo stipriau užvaldytų lošėjo mintis ir dėmesį.
J. Ziemelio nuomone, siekiama pritraukti kuo daugiau klientų: „Čia jauku, šilta, pigesnė kava. Žmogus užeis, išgers puodelį, o paskui gal ir susidomės?“.
Jis sako žinantis ne vieno šiauliečio istoriją, kai dėl priklausomybės lošimui žmonės prarado verslą, šeimas, o dėl negrąžintų skolų buvo įsivėlę ir į kriminalines istorijas. J. Ziemelio žodžiais, lošimo azartas dažniausiai pagauna vyrus, ieškančius adrenalino, o lengviausiai „užkimba“ jaunimas.
Darbas — nuraminti lošėjus
Prieš ketvertą metų, kai Rygos centre duris atvėrė naujas kazino, J. Ziemelis buvo pakviestas jame dirbti. Kazino administracija iliuzionisto paprašė fokusais sudominti ir nuraminti į poilsio kambarį užsukančius lošėjus atgauti jėgas po laimėjimo ar pralaimėjimo.
„Tada teko matyti, kaip iš kazino artimieji už pažastų paėmę ištempė leisgyvę jauną moterį. Neišeidama iš kazino, moteris lošė septynias paras iš eilės. Lošėja visą tą laiką gyva buvo kava, cigaretėmis, retkarčiais paprašydavo atnešti ko stipresnio ir po porą valandų per parą numigdavo ant minkštasuolio. Darbuotojai kalbėjo, kad jos maratono prie ruletės rezultatas nebuvo reikšmingas — kiek išlošė, tiek ir pralošė“, — apie lošėją, praradusią realybės pojūtį, prisiminė J. Ziemelis.
Vis dėlto raminti fokusais dėl didelio laimėjimo euforijos apimtų lošėjų iliuzionistui neteko. Vyrui įsimintinas liko vienas nemenką sumą pralošęs solidaus amžiaus latvis. Jis, užėjęs į poilsio kambarį, J. Ziemeliui ramiai, tarsi nieko nebūtų nutikę, pasakė: „Ką tik pralošiau 5000 latų“.
Vietoje mokesčių palieka problemas
Prieš šešerius metus, Lietuvoje buvo pradėta vykdyti prevencinė programa dėl liguisto potraukio azartiniams žaidimams sukeltiems padariniams minimalizuoti. Valstybinė lošimų priežiūros komisija ėmėsi priiminėti asmenų, norinčių nustoti lošti prašymai neįleisti jų į lošimo namus ir kazino.
Šios komisijos pirmininkas Robertas Kvietkovskis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog rugsėjo 1-ąją šalyje buvo registruota 2040 tokių prašymų. Jų kasmet daugėja. Apie 300 lošėjų dėl priklausomybės lošti šiuo metu yra gydomi psichiatrijos specialistų.
R. Kvietkovskio teigimu, nuo 2008-ųjų, prasidėjus krizei ir dėl mokesčių už lošimo įrenginius padidinimo, šalyje ženkliai sumažėjo kazino lošimo vietų. Tačiau tai nepalietė lažybų punktų, kuriuose nėra lošimų aparatų, todėl mokesčių kartelė lažybų organizatoriams nepakilo, punktų nemažėjo.
Lažybas internetu Lietuvoje organizuoja keturios licencijuotos šalies bendrovės. Užsienyje registruotos lažybų bendrovės šalyje veikia neturėdamos licencijų, todėl laikomos nelegaliai veikiančiomis Lietuvoje. Jos bene daugiausiai ir yra prisiviliojusios internetinių lošėjų.
„Dėl šių bendrovių neteisėtos veiklos Lietuvoje kreipėmės į teismą, tebevyksta teisminiai procesai. Nes užsienio lažybų bendrovės nuo gaunamų lėšų nemoka Lietuvai mokesčių, o tik palieka savo šiukšles — socialines pasekmes ir problemas dėl prasilošusių žmonių“, — sakė R. Kvietkovskis.
Specialisto komentaras
Priklausomybė lošti tampa klastinga liga
— Priklausomybė lošti, kaip ir priklausomybė tabakui ar alkoholiui, yra liga ir ji gali būti gydoma tik labai to norint pačiam lošėjui. Potraukis tabletėmis negydomas, žmogus pats turi susivokti, kaip gyvena.
Šiauliuose yra nemažai lošimo vietų, kur, pastebiu, renkasi lošti jaunimas. Paprastai jauni žmonės bėga nuo vienų problemų, o užšoka ant kitų — kad negalvotų apie problemas, atsiranda poreikis loštis. Matau, kad turinčių problemų dėl lošimo amžius jaunėja.
Retkarčiais užsukantieji į kazino paįvairinti laisvalaikio yra laikomi socialiniais lošėjais — neturinčiais asmeninių, psichologinių problemų.
Probleminiai lošėjai — žmonės ant ribos, dar galintys liautis lošti ir priklausomybės neįgyti arba atvirkščiai, pasiekti sunkiausią — patologinį priklausomybės lygį.
Patologinio lošėjo simptomai susiję su nuolatiniu lošimo poreikiu. Tada prasideda chroniškos psichologinės problemos, sekinančios ir keičiančios asmens gyvenimo kokybę: konfliktai šeimoje ir šeimos praradimas, problemos darbe ir darbo praradimas, o neretai — ir nusikalstama patirtis, nes lošimams nuolat reikia pinigų.
Prieš šešerius metus psichologinės pagalbos kreipėsi tik viena kitas lošėjas. O pastaraisiais metais prašančiųjų pagalbos daugėja, skambina ir užsienyje dirbantys lietuviai. Dažniausiai — vyrai, nebesutramdantys potraukio lošti, grimztantys į problemas.
Skaudžiausi išgyvenimai dėl prasilošusiųjų tenka jų žmonoms ir mamoms. Joms taip pat reikalinga psichologo pagalba. Priklausomybę lošti laikau viena klastingiausių ligų, kuri griauna lošėjų ir jų šeimos narių gyvenimus.
Parengta pagal dienraštį “Šiaulių kraštas”
Straipsnis paimtas iš www.respublika.lt
Lošėjo memuarai
Į akis krito vienas įdomus straipsnis, parašytas lošiančiojo asmens. Kalba eina apie lažybas. Daug neišsiplėsiu, bet manau, jog būtu naudingą įsiskaityti “tarp eilučių”, kas padėtų priimti sprendimą kiek atsakingai mokate lošti.
Straipsnį rasite čia.
Europos parlamentas atkreipia dėmesį į internetinius lošimus
Europos parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas atkreipia dėmesį į besiplečiančią internetinių lošimų rinką. Žemiau pateiktoje nuorodoje galima susipažinti su Jürgen Creutzmann pranešimo projektu.
Konferencijoje dėmesys priklausomybės nuo azartinių lošimų problemoms
Š.m. rugsėjo 29 d. Vilniuje, viešbutyje „Radisson Blue Hotel Lietuva“, vyko Lietuvos psichiatrų asociacijos Vilniaus krašto filialo bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos organizuota konferencija „Priklausomybė azartiniams lošimams – teorija ir praktika“.
Konferencijoje pranešimus skaitė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – Priežiūros komisija) atstovai. Azartinių lošimų politikos ir kontrolės Lietuvoje principus pristatė Teisės taikymo ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Arnoldas Dilba. Pranešėjas informavo apie tai, kokių iniciatyvų per pastaruosius 6 metus buvo imtasi, siekiant sukurti teisinę bazę liguisto potraukio azartiniams lošimams prevencijai užtikrinti ir neigiamiems lošimų padariniams minimizuoti. 2004 m. Priežiūros komisija pradėjo įgyvendinti eksperimentinį savęs ribojimo programos projektą, kuomet buvo pradėti priiminėti asmenų, norinčių apsiriboti nuo azartinių lošimų, prašymai. 2009 m. gegužės mėnesį Priežiūros komisija inicijavo ir su lošimus organizuojančiomis bendrovėmis pasirašė Susitarimą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo. A. Dilba trumpai supažindino su naujausiu siūlymu dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo – š.m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Seimo nario Žilvino Šilgalio Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XIP-3447), kuriame siūloma reglamentuoti prašymų neleisti lošti pateikimo tvarką (62 straipsnis).
Šiuo metu savanoriško apsiribojimo nuo azartinių lošimų programa vykdoma su projektu „Nebenoriu lošti“. Su projektu „Nebenoriu lošti“ ir Priežiūros komisijos iniciatyva, įgyvendinama pagal Susitarimą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo, konferencijos dalyvius supažindino Priežiūros komisijos Teisės taikymo ir veiklos organizavimo skyriaus specialistas Oleg Mackevič. Savanoriškas apsiribojimas vyksta Priežiūros komisijoje ar lošimo įstaigoje pateikiant prašymą neleisti lošti ir užtikrinamas geranoriško susitarimo su lošimų organizatoriais pagrindu.
2011 m. rugsėjo 1 d. duomenimis Priežiūros komisija yra gavusi 2040 asmenų prašymus neleisti jiems lošti.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Draudimo ir specialios finansinės veiklos skyriaus vedėja L. Šumskaitė bei vyriausioji specialistė G. Čeikienė, pranešimus skaitė Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė V.Andrejauskienė, psichologė I. Staškevičienė ir socialinis darbuotojas A.Šnipas, patirtimi dalinosi Anoniminių lošėjų grupės atstovas. Su kazino veiklos aktualijomis supažindino ir bendrovės atsakingo lošimo politiką pristatė UAB „Olympic Casino Group Baltija“ generalinis direktorius S.Petravičius.
Informacinis pranešimas
Susitikime aptarti Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti įgyvendinimo klausimai
Š.m. rugsėjo 21 d. Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau – Priežiūros komisija) pakvietė lošimų organizatorių atstovus į susitikimą klausimams, susijusiems su Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimu, aptarti. Susitikime dalyvavo Priežiūros komisijos specialistai, dirbantys su projektu „Nebenoriu lošt“, bei lošimus organizuojančių bendrovių „Olympic Casino Group Baltija“, Nese“, „Tete-a-tete“ kazino, „Unigames“, „Tony Bet“ darbuotojai, tiesiogiai bendradarbiaujantys su Priežiūros komisija Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti įgyvendinimo klausimais bei betarpiškai dirbantys su klientais, pateikiančiais prašymus neleisti jiems lošti.
Bendrovių atstovai aktyviai dalyvavo diskusijoje bei geranoriškai dalinosi, su kokiomis problemomis įvairiuose lygmenyse nuo prašymo priėmimo iki jo užtikrinimo susiduria Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti, inicijuoto Priežiūros komisijos ir vykdomo pagal projektą „Nebenoriu lošti“, dalyviai. Aptarti sudėtingo kontakto su lošėjais, jų šeimos nariais ir artimaisiais (agresija, manipuliacijos, pretenzijos ir t.t.) atvejai. Akcentuota, jog savanoriškas apsiribojimas nuo azartinių lošimų, pateikiant prašymą neleisti lošti, yra tik viena iš priemonių, kuri gali būti kaip pirmasis žingsnis sprendžiant problemas, susijusias su liguistu potraukiu azartiniams lošimams.
Priežiūros komisijos specialistai paskatino lošimų organizatorius aktyviau siūlyti asmenims, norintiems pateikti minėtą prašymą, kreiptis į Priežiūros komisiją, kur su lošėjais ar jų artimaisiais pabendraus atsakingi darbuotojai, suteiks išsamios informacijos apie priklausomybę nuo azartinių lošimų, apie kitus galimus pagalbos būdus, nurodys kompetentingus priklausomybės ligų specialistus ar įstaigas, kur jiems būtų suteikta profesionali pagalba.
Priežiūros komisija dėkoja dalyvavusiems lošimus organizuojančių bendrovių atstovams už bendradarbiavimą siekiant bendrų tikslų, o taip pat visiems, dalyvaujantiems savanoriško apsiribojimo nuo lošimų programoje.
Anoniminiai lošėjai – žmonės, praradę lošimo saiką
Šią temą pasirinkau neatsitiktinai. Spaudoje, internete ir kitose visuomenės informavimo priemonėse publikuojami pranešimai, nors ir stokojantys konkrečių statistinių duomenų, leidžia daryti prielaidą, kad nenumaldomas potraukis lošti yra didelė šių dienų problema. Tad panorau atidžiau paanalizuoti šią priklausomybės formą.
Pirmas mano žengtas žingsnis – bandymas pabūti anoniminių lošėjų (AL) susirinkime nebuvo sėkmingas. Daugelis susirinkime dalyvaujančių žmonių pašalinių asmenų, o juolab dirbančių žiniasklaidoje, nenorėjo įsileisti. Tačiau trys AL nariai: Artūras, Julius ir Kostas (vardai pašnekovų prašymu pakeisti – aut.past.) maloniai sutiko atsakyti į mane dominusius klausimus.
Rašant šį straipsnį daugiausia ir remtasi šiais trimis pašnekovais, tačiau bus pateikti ir psichologo, lošimo namų bei lažybų punktų darbuotojų komentarai, citatos iš AL ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) internetinių portalų ir kt.
AL susirinkimai ir gydymas juose
„Anoniminiai lošėjai – tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi siekdami padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą. Vienintelė sąlyga, norint tapti draugijos nariu, – noras mesti lošti“, – skelbiama oficialiame Lietuvos AL tinklalapyje anoniminiailosejai.lt.
Artūras, vienas iš trijų AL narių, kurie sutiko pasidalinti su manimi savo istorijomis, papasakojo, kaip vyksta gydymas AL susirinkimuose: „Iš esmės nesuklysite sakydami, kad čia tiesiog susėdame ir kalbame. Mes geriausiai suprantame vienas kitą. Žmogus, atėjęs į mūsų grupę, pasidalija savo skausmu.
Tai galima susieti su tikėjimu, išpažintimi – žmogus išsipasakoja ir tiek jam pačiam, tiek klausytojams iš karto pasidaro lengviau. Taigi buvimas kartu su tokiais pat kaip aš duoda dvigubą naudą. Viena vertus, padedu kitam tokiam pat, kaip aš, antra vertus, padedu pats sau, nes pats vis prisimenu, kad esu lošėjas.“
„Kas geriau supras brolį lošėją, jeigu ne brolis lošėjas? – retoriškai klausia Julius, kitas mano pašnekovas. – Nei mama, nei tėvas, nei brolis, nei sesė tavęs nesupras. Čia ateini, ir visi tave supranta.“
Pašnekovų pasiteirauju, ar kompulsyvūs (dar kitaip patologinį; kompulsyvumas – įkyrus, neįveikiamas noras ką nors veikti, sąmonės kontrolei nepasiduodantis – aut.past.) lošėjai tai, kad dalyvauja AL susirinkimuose, slepia nuo artimų žmonių. „Jeigu ateini į grupę, dažniausiai tavo artimieji žino apie tavo problemą. Labai retas žmogus į grupę ateina pats. Jam reikia ne tik mūsų, bet ir artimo žmogaus paskatinimo, pagalbos“, – į mano klausimą atsako Kostas, trečiasis AL, sutikęs duoti interviu.
„Netgi rengiami susirinkimai, skirti lošėjų artimiesiems. Pakankamai dažnai susiklosto situacijos, kai vyro, pradėjusio lankytis AL susirinkimuose, žmona nepalaiko. Tačiau tada, kai jis tik pradeda sveikti, antrosios pusės parama labai svarbi“, – priduria Artūras.
Kada tampama kompulsyviu lošėju?
Psichiatras Dainius Stasiūnas kompulsyvų lošimą apibrėžia paprastai: „Lošimas tampa patologiniu tada, kai asmuo kompulsyviai lošia taip, kad šis potraukis pradeda neigiamai veikti jo darbą, tarpasmeninius santykius, psichikos būseną ir kitus svarbius gyvenimo aspektus. Asmuo dažniausiai toliau lošia, nežiūrint į socialines, ekonomines, tarpasmenines ar teisines problemas, sukeltas nesaikingo lošimo.“
Artūras aiškina, kad dėl lošimo reikia susirūpinti tada, kai jis sukelia problemų: „Jeigu jūs perkate loterijos bilietus ir tai jums nesukelia nei finansinių, nei teisinių ar kokių nors kitokių sunkumų, nėra ir pačios problemos. Jeigu asmens pajamos labai didelės, gali būti, kad ir suma, išleidžiama lošimui, iš esmės juokinga.
Jeigu man pakanka pinigų maistui ir kitiems būtiniems poreikiams bei pramogoms, tarkim, loterijos bilietams, viskas yra gerai. Tik tada, jeigu tai sukelia nepatogumų, kai žmogus aukoja kažkokią savo gerovės dalį dėl lošimo, jį galima vadinti kompulsyviu lošėju.“
„Yra daug žmonių, kurie nueina į lošimo namus tiesiog gerai praleisti laiką. Jokio poreikio lošti jie nejaučia. Tai tiesiog būdas atsipalaiduoti, pabendrauti su draugais. Čia problemos nėra“, – papildo „brolį“ Julius
Jei manote, kad galite turėti problemų dėl lošimo, tai išsiaiškinti gali padėti atsakymai į 20 klausimų, pateiktų AL internetiniame portale. Dauguma priklausomybę turinčių lošėjų mažiausiai į septynis klausimus atsakytų teigiamai.
„Vertinant tik žmogaus išvaizdą, neįmanoma pasakyti, ar jis kompulsyvus lošėjas, ar ne. Tačiau, kai žmogus pradeda kalbėti ir visa jo šneka sukasi tik apie nerealius planus, nerealias svajones, tada aš beveik visada galiu konstatuoti, kad tas žmogus yra kompulsyvus lošėjas. Toks žmogus galvoja maždaug taip: „Noriu to ir to, tad reikia laimėti aukso puodą.“ Kitiems žmonėms tai atrodo nesuprantama“, – bando paaiškinti Julius.
Kostas sako, kad kai kurie lošėjai, norėdami gauti pinigų, dažnai bando sukčiauti. Jis papasakoja, kad vienas pažįstamas, kenčiantis nuo patologinio lošimo, specialiai sudaužė savo mašiną, kad turėtų pretekstą pasiskolinti pinigų – neva reikia taisyti mašiną, o iš tiesų pinigų jam reikėjo lošimui.
Julius atskleidžia, kad pirmiausia priklausomi lošėjai bando skolintis iš draugų, tada iš pažįstamų ar net vos kartą gyvenime matytų asmenų. Galiausiai toks „trūks-plyš-lošiu“ asmuo susipranta, kad turi darbą.
„Bankas paskolins!“ – Kostas atskleidžia „genialią“ idėją, kurią atranda kompulsyvus lošėjas, ir prisipažįsta, kad vienu metu buvo pasiėmęs tris paskolas.
Kazino užkulisiai
Pagaliau prašnekęs Kostas ima pasakoti apie savo gyvenimą ir nejučiomis atskleidžia be galo pikantiškų detalių. „Kazino pradėjau lošti būdamas aštuoniolikos. Kai prasilošiau, mano tėvai iškėlė bylą konkrečiam kazino. Tai buvo vienintelė byla, kai lošimo namai pralaimėjo. Tuo metu buvau vaikas, tačiau juk aš lošdavau iš pinigų. Žinau ne vieną atvejį, kai nepilnamečiai vaikšto į lošimo namus.
Kai man suėjo 21 m., legaliai įsidarbinau viename Lietuvos kazino. Ne tik aš, bet ir dauguma mano kolegų buvo kompulsyvūs lošėjai.“
Į Kosto pasakojimą įsiterpia Artūras. „Teko girdėti, kad kai kurie kazino netgi organizuoja savo darbuotojams keliones į kitus lošimo namus“, – prasitaria jis.
Prašymo neleisti lošti pliusai ir minusai
Anot internetinio portalo nebenoriu–losti.lt, teikiančio pagalbą lošėjams ir jų artimiesiems, tokį prašymą parašęs asmuo dažnai galvoja, kad tuo viskas ir pasibaigs, lošimų priklausomybės nebeliks, galima grįžti į normalų gyvenimą. Tačiau dažnai tai būna savo jėgų pervertinimas. VLPK atsakingi darbuotojai gauna žinių iš lošimo bendrovių, kad vienas ar kitas tokį prašymą parašęs asmuo po kurio laiko bando įeiti į lošimo namus ar automatų saloną.
Kaip vis dėlto veikia tokio prašymo sistema? Vilniečiai laukiami VLPK būstinėje, esančioje Birutės g. 56. Jei asmuo ne vilnietis, parašyti prašymą jis gali bet kurioje savo miesto lošimų bendrovėje.
Registruotas prašymas iš VLPK į lošimų bendroves persiunčiamas per vieną darbo dieną. Jei prašymas rašytas kitame mieste, procedūra gali užtrukti kiek ilgiau. Kiekviena bendrovė įsipareigoja paskleisti informaciją tarp savo lošimo organizavimo vietų visoje Lietuvoje.
Prašymai galioja tik Lietuvoje, kadangi susitarime dalyvauja Lietuvoje veikiantys lošimų operatoriai. Aišku, palošti užsimanę asmenys puikiai žino, kad lošimo namų kaimynėse šalyse – nors vežimu vežk.
O ką daryti žmonėms, žinantiems, kad jų artimasis vis tiek yra įleidžiamas į lošimo namus ar lošimo automatų salonus? Tokiu atveju internetinis portalas nebenoriu–losti.lt siūlo rašyti pretenziją. Pretenzija, kurią galima pateikti VLPK, rašoma laisva forma, svarbu tiksliai nurodyti dieną, valandą ir lošimo organizavimo vietą.
Nepaisant to, tie asmenys vis tiek patenka į lošimų vietas. Dažniausiai patenkama į lošimo automatų salonus, nes jie klientų neregistruoja, o lošėjui prisistatyti kitu asmeniu – juokų darbas. Tai patvirtina ir mano pašnekovai.
Minėtas internetinis portalas prašo atsižvelgti į tai, kad įsiminti daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių (tiek maždaug šiuo metu yra užregistruotų prašymų – aut.past.) nėra labai paprasta. Pretenziją gali pateikti ir patys lošėjai. Tiesa, iš pastarųjų skundai dažniausiai pasipila tik tada, kai pinigai būna pralošti.
Patologinis lošimas – nepagydoma liga
„Pirmas statymas lošėjui reiškia tą patį, ką ir būsimam alkoholikui pirma taurelė. Anksčiau ar vėliau jis ar ji vis tiek grįš prie to paties žalingo įpročio. Kartą peržengus nematomą ribą į nekontroliuojamą, nevaldomą lošimą, greičiausiai jis ar ji niekada neatgaus kontrolės“, – skelbiama minėtame AL tinklalapyje. Taigi sveikimo procesas trunka visą gyvenimą.
Artūras gydymąsi nuo patologinio lošimo aiškina remdamasis eskalatoriaus pavyzdžiu: „Kompulsyvaus lošimo atveju eskalatorius važiuoja į apačią. Jeigu aš sveikstu, dirbu pagal sudarytą ir patikrintą programą, jis kyla. Jeigu aš žengsiu žingsnį ar sustabdysiu eskalatorių, stovėsiu vietoje. O jeigu aš važiuosiu žemyn, tai iš esmės prilygs degradavimui.
Aš stovėjau žemai, o dabar mane atvežė aukščiau. Taigi, jeigu sveikdamas aš imuosi visų galimų priemonių, kurios padeda nelošti, kylu eskalatoriumi, ir mano gyvenimas gerėja.“
„Lošėjui viską lemti gali jau pirmas statymas“, – patvirtina ir Kostas. Artūras, linksėdamas galvą, priduria: „Jei užkibsi, statysi antrą kartą, trečią, ketvirtą ir t.t. Taip įsisukama į užburtą ratą.
Laiką, kai neloši, gali išbraukti iš savo gyvenimo, jeigu vėl pradėsi tai daryti. Jei žmogus sako, kad lošė tik, pavyzdžiui, 3 mėnesius prieš 10 metų ir 3 mėnesius dabar, iš viso jis lošė ne 6 mėnesius, o 10 metų ir 6 mėnesius. Taigi visiškai nesvarbu, kiek ilgai žmogus nelošia.“ Beje, pats Artūras tarp lošimų yra turėjęs 15 metų pertrauką.
„Tad nesvarbu, ar lošiama su pertraukomis, ar ne, – psichologinės pasekmės tos pačios. Tiesa, finansinės kitokios. Jeigu loši visą laiką, tai visą laiką ir būni įsiskolinęs. Jeigu pradedi lošti po pertraukos, tai ir praloši viską, ką per tuos metus užgyvenai.
Žmogus gali išeiti duonos nusipirkti ir „paslysti“. Vieną, antrą kartą jis sugrįš su duona. Bet jei, pavyzdžiui, žmona jį supykdys, jis gali užsukti ir į lošimo namus“, – apie kompulsyvaus lošėjo pagundas kalba Artūras.
Visi pašnekovai akcentuoja, jog nepaprastai svarbu yra tai, kad žmonės, lankydami susirinkimus ir gyvendami pagal tam tikras taisykles ir principus, sugebėtų susitvarkyti savo aplinką ir gyventų visavertį gyvenimą.
„Kaip diabetu sergantis žmogus gali pragyventi nuo vaikystės iki senatvės tvarkingai leisdamasis insuliną, taip galime gyventi ir mes. Taigi drąsiai prisipažįstu – aš sergu nepagydoma liga. Mano „insulinas“ yra susirinkimai“, – aiškina Artūras.
Svarbiausia – lošimo procesas
Vis dėlto, kol susirinkimų poreikis svetimas, tol lošiama. Lošti – svarbiau už viską pasaulyje. Svarbiau už šeimą. Svarbiau už draugus. Svarbiau už darbą, karjerą, mokslus.
„Užeini valandai penktadienį, išeini, duok Dieve, sekmadienį“, – laikus, kai dar lošdavo, prisimena Kostas.
„Ir visiškai nesvarbu, ar laimėsi, ar ne, – priduria Artūras ir aiškina, kad kompulsyviems lošėjams svarbiausiu tampa pats lošimo procesas. – Mums svetimas pinigų sotumo jausmas.“
Tiesa, kartais rezultatas žmogui, kenčiančiam nuo lošimo priklausomybės, tampa svarbus. Artūras pateikia tokį pavyzdį: „Būna tokių situacijų, kai žmogus nueina į kazino tyčia pralošti, kad save nubaustų. Man skauda, kai pralošiu, bet aš vis vien einu lošti, nes skausmas ir yra bausmės tikslas.“
Pozityvi alternatyva
Paprastai kompulsyviam lošėjui patariama nesilažinti net iš vieno cento ar kavos puodelio. AL internetiniame puslapyje pabrėžiama, kas negali būti jokio vieno ar paskutinio karto pabandymų. Tačiau juk turėtų būti kažkokia leistina veikla, kuri kompensuotų lošimą.
„Geriausia alternatyva lošimui – domėjimasis AL, – nė nedvejodamas išpyškina Artūras. – Susirinkimai, internetinės svetainės, forumai…“
Kiek skeptiškiau apie pakaitalus kalba Julius: „Jeigu per daug laiko praleidi prie kompiuterio, kaip alternatyvą gali pasirinkti knygą. Tačiau, jei atsidursi prie kompiuterio ir po ranka nebus knygos, vėl sugrįši prie jo.
Cigaretę gali pakeisti saldainiu. Jeigu jo nėra, o yra cigaretė, ją ir pasirinksi. Rūkyti meta tie, kurie tvirtai nusprendžia tai padaryti. Kiekvienais sutiks, kad nerūkyti yra geriau, nei rūkyti – tiek finansiškai, tiek sveikatos atžvilgiu ir t.t.
Grįžtant prie lošimo, praktiškai neįmanoma surasti alternatyvos, kuria galėtum jį pakeisti. Nes jei jos tą akimirką nebus, kompulsyvus lošėjas ims lošti.“
AL požiūris į kitas paplitusias priklausomybės formas
„Lankydamas susirinkimus pakeičiau požiūrį ne tik į lošimą, bet ir į tokius dalykus, kaip alkoholis. Alkoholikas lygiai taip pat kaip lošėjas privalo nustoti gerti. Tiesiog privalo tai padaryti. Taip, kaip aš lošiu, taip alkoholikai geria“, – sąsajų tarp patologinio lošimo ir alkoholizmo suranda Artūras.
Paprašyti pakomentuoti sąsajas su rūkymu pašnekovai pateikia dviprasmiškas nuomones. „Artūras metė rūkyti, o aš ne. Rūkau daugelį metų ir neketinu mesti. Nematau sąsajų tarp lošimo ir rūkymo“ – drąsiai rėžia Julius.
„Susidūręs su finansiniais sunkumais rūkyti mečiau, nors prieš tai rūkiau 20 metų, – prisipažįsta Artūras. – Taip yra su visoms priklausomybėmis – jeigu norėsi jos atsikratyti, taip ir padarysi. Be tvirto noro nieko nebus.“
Beje, žmonės, kurie turi kompleksinę problemą, pavyzdžiui, yra ir lošėjai, ir alkoholikai, lengviau tai pripažįsta.
„Sakoma, kad ne protas, o širdis dažniausiai pasufleruoja, jog reikia ieškoti pagalbos. Reikia įsiklausyti į vidinį pagalbos šauksmą. Tačiau čia vėl įsijungia tas kompiuteris, kuris sako, kad tu esi protingas. Sveikimo pradžioje protas yra tavo priešas, nes jis bando tave pričiupti: „Ne, tau gydymosi nereikia, tu nesi ligonis“, – dėsto Artūras.
Artūras sako, kad kol nejauti problemos, tol loši, geri ir pan, tačiau, kai tam tikra priklausomybė pradeda kelti problemų, privalu ieškoti jos sprendimo būdo. Vyras prisipažįsta, kad ir savo paauglius vaikus dažnai stebi per, kaip pats tai pavadino, priklausomybių prizmę.
„Visi žmonės į AL susirinkimą renkasi turėdami tą pačią problemą. Jei kenčiate nuo patologinio lošimo, ateikite ir jūs. Pasirinkite kelią ir eikite juo. Netgi psichokorekcinės grupės buvo sukurtos atsižvelgiant į anonimines grupes.
Jose svarbiausias tas pats principas – padėti vienas kitam. Labai svarbūs tampa bendravimas, problemų išsakymas, pasidalinimas jomis ir pan. Aš sprendžiu vieno žmogaus problemą, o jis mano.
Jeigu žmogus sveiksta, tai aš patiriu tikrą pasitenkinimą. Šis metodas veikia! Džiaugiuosi mūsų programa. Ji suteikia sąlygas realiai kovoti su liga, kuria sergame“, – Artūras negaili gerų žodžių gydymuisi AL susirinkimuose.
„Mano nuomone, geriausias būdas norint nelošti – lankytis šitoje grupėje. Jokie psichologai čia nepadėtų. Iš pradžių svarsčiau, kas tai per grupė – ta AL. Galvodavau, kad tie žmonės turbūt slapta lošia (juokiasi). Dabar džiaugiuosi, kad esu jos narys ir galiu gyventi visavertį gyvenimą. Aš labai dėkingas šiai grupei“, – komplimentų laviną tęsia Julius.
Julius sako, kad žmogus, priklausantis AL grupei, kartu yra ir gydytojas, ir pacientas.
„Man asmeniškai susirinkimai padėjo labiausiai. Beje, jie yra nemokami, nėra jokio nario mokesčio. Susirenka žmonės, turintys lygiai tą pačią problemą. Tačiau, jeigu kam nors padėjo psichologas, puiku. Bet koks problemos išsprendimo būdas yra sveikintinas, – dėsto Artūras ir čia pat priduria: Mes nepasisakome prieš kitus gydymo būdus.“
Tačiau ar specialistai lankymąsi AL susirinkimuose galėtų pavadinti gydymu? „Mano galva, specialisto dalyvavimas tokiame gydymo procese yra būtinas, – teigia psichologas A.Valantinas. – Paramos grupės yra labai geras ir svarbus dalykas. Čia bendrauja žmonės, turintys tą pačią problemą ir galintys paremti vienas kitą.
Tačiau tai tik parama – būtinas ir nešališkas žvilgsnis į problemą, ir tokios problemos sprendimo specifikos išmanymas, ir profesionalūs patarimai.
Tokia problema yra skausmingas dalykas. Juk tai sunki priklausomybė. Aišku, gali būti ir taip, kad AL susirinkimuose kažkaip vieni tą problemą išspręs, bet nėra aišku, ar ilgam. Be to, noriu pabrėžti, kad psichologas problemų nesprendžia už žmones. Jis tik padeda tai daryti ir vadovauja tam procesui, o sprendžia pats žmogus“.
„Nelošk. Kazino galimybės laimėti yra didesnės nei tavo. Azartiniai lošimai nėra pinigų uždirbimo būdas. Lošdamas rizikuoji savo, šeimos ir visuomenės gerove“, – šiuos žodžius prieš daugiau nei 3 metus ištarė vienas Seimo narys.
Tačiau jeigu šaukštai jau po pietų, yra keletas kelių – bandyti problemą išspręsti pačiam, kreiptis pagalbos į specialistą arba dalyvauti AL susirinkimuose. Jūsų valia rinktis.
Straipsnis Anoniminiai lošėjai – žmonės, praradę lošimo saiką publikuotas 2011 05 18, jį maloniai sutiko paskolinti dienraštis
Apklausa – “Kokie veiksniai skatina žmones lošti azartinius lošimus?”
Gerbiami mūsų tinklapio lankytojai,
Valstybinė lošimų priežiūros komisija atlieka apklausą, siekdama išsiaiškinti, kokie veiksniai skatina žmones lošti azartinius lošimus. Maloniai prašome Jūsų skirti anketos užpildymui 10 min. savo laiko.
Anketa yra anonimiška, todėl savo asmeninių duomenų pateikti nereikės.
Tikimės pagalbos, kadangi Jūsų atsakymai mums yra labai svarbūs. Anketą rasite šiuo adresu: http://apklausa.vlpk.lt/index.php?sid=93157&lang=lt
Patologinis lošimas
Patologinis lošimas apibrėžiamas, kai asmuo kompulsyviai lošia taip, kad šis potraukis negiamai veikia jo darbą, tarpasmeninius santykius, psichikos būseną, ir kitus svarbius gyvenimo aspektus. Asmuo dažniausiai tęsia lošti, nežiūrint į socialines, ekonomines, tarpasmenines ar teisines problemas, sukeltas nesaikingo lošimo.
Patologinio lošimo sutrikimas charakterizuojamas kaip nekontroliuojamas lošimas, besiskiriantis nuo pasilinksminimo pramogų, turintis didžiulę griaunamąją lošėjo gyvenimo galią. Patologiniai lošėjai gali pralošti visas gyvenimo santaupas, netgi padaryti nusikaltimus (vogti, išeikvoti svetimus pinigus, klastoti dokumentus) tam kad turėtų pinigų savo „įpročiui“. Dėl šio sutrikimo dažnai prarandamas darbas, draugai, net šeima.
Patologinio lošimo sutrikimas yra veiksmo, arba elgesio potraukis, skirtingai nei kiti potraukiai maistui, narkotikams, alkoholiui ar tabakui. Veiksmo priklausomybėms potraukis vystosi dėl veiksmų ar netgi ritualų, kurie lydi priklausomą elgesį. Lošiant pasitenkinimas gali būti stimuliuojamas socialine kazino ar bingo salės atmosfera, o taip pat didelės rizikos jauduliu. Kai kurie lošėjai turi „sėkmės“ drabužius ar aksesuarus, kuriuos jie dėvi ar atsineša lošiant, o kartais vien apsivilkus šiais drabužiais, sukeliamas didelis azartas.
Žmonės, sergantys patologinio lošimo sutrikimu, gali įsitraukti į daugelį lošimo sričių. Tai gali būti lošimai, randami kazino – lošimų automatai, kortų lošimai, ruletė. Daugelis šių lošimų šiuo metu yra ir internete, pagrindinis skirtumas yra, kad lošėjas naudoja ne grynus pinigus ar žetonus, o kredito kortelę. Asmuo gali rinktis įvairias loterijas, arklių ar šunų lenktynes, net bingo. Lošėjas gali rinktis iš rinkimų, krepšinio, futbolo rungtynių baigties, ar netgi orų prognozės. Patologinis lošimas dažniausiai vystosi lėtai, pradedant nuo socialinių ar pramoginių lošimų, neretai metų metais; yra atvejų, kai asmuo lošia dešimtmečiais, ir tik kai patiria didelį stresą (skyrybos, rimta liga), pradeda lošti kompulsyviai.
Priežastys
Nėra aiškios biologinės patologinio lošimo sutrikimo priežastys. Daugelis lošėjų atžymi psichologines patologinio lošimo priežastis. Jie lošimą naudoja kaip emocinį „pabėgimą“ iš depresijos, ši priežastis reikšmingesnė moterims nei vyrams. Kai kurie lošėjai siekia emocinio pakilumo, susijusio su lošimu (ne tiek svarbūs pinigai, kiek pats procesas). Labai dažnai vyrams lošėjams vaikystėje pasireiškė hiperaktyvumo sutrikimas. Kiti tyrėjai aprašo kompulsyvius lošėjus kaip labai kompetetingus žmones, kurie yra pervargę ar nuobodžiaujantys.
Simptomai
Pagrindinis patologinio lošimo simptomas yra pastovus galvojimas apie lošimą, dažnai trukdantis asmens socialinei ar darbinei veiklai. Lošėjas dažniausiai nesugeba kontroliuoti savo, kaip lošėjo elgesio, toliau lankosi lošimo vietose, net nebandydami nutraukti ar sustabdyti lošimo. Maža to, statomos sumos paprastai auga, lošėjas rizikuoja, stengdamasis atsilošti prarastas sumas.
Demografija
Manoma, kad mažiausiai du kartus daugiau vyrų negu moterų yra įsitraukusių į azartinius lošimus, o dėl šios patologijos gydosi dar mažiau moterų. Kaip taisyklė, vyrai įsitraukia į azartinius lošimus paauglystėje, tuo tarpu, moterys kompulsyviai pradeda lošti vyresniame amžiuje. Apie 25% patologinių lošėjų tėvai taip pat turėjo šį sutrikimą. Rūkantys asmenys, arba vartojantys alkoholį žymiai dažniau tampa patologiniais lošėjais, negu nevartojantys šių medžiagų. Manoma, kad apie 4% populiacijos gali atitikti patologinių lošėjų kriterijus.
Diagnozė
Paprastai patologinis lošėjas pats retai kreipiasi pagalbos. Dažniausiai pagalbos pirma kreipiasi susirūpinę paciento artimieji ar šeimos nariai. Neigimas, išsigynimas yra pagrindinis tokių pacientų veiksmas. Profesionalų požiūriu, pacientas turi atitikti mažiausiai 5 simptomus iš žemiau išvardintųjų:
- Visą laiką vargina mintys tik apie lošimą
- Lošiant naudojamos vis didesnės ir didesnės pinigų sumos
- Nesėkmingi bandymai nutraukti lošimą
- Negaunant lošti – bloga nuotaika, suirzimas
- Lošiama tam, kad „pabėgti“ nuo problemų
- Stengimasis atsilošti praloštus pinigus
- Melas apie lošimų mastą
- Bandymai gauti pinigų lošimams nelegaliu ar nemoraliu būdu
- Atsiradusios problemos darbe ar namuose, susijusios su lošimu
- Tiki, kad kiti žmonės išspręs su asmens lošimu susijusias problemas
Patologinio lošimo sutrikimas turi būti atskirtas nuo socialinio lošimo, kai asmuo lošia laisvalaikiu su draugais, lošimo ribotą laiko tarpą, ar lošiant su tam tikra nustatyta pinigų suma, kurią asmuo pasiryžęs pralošti. Patologinio lošimo sutrikimas taip pat atskiriamas nuo profesionalaus lošimo, kai dalyvis riboja savo riziką ir drausmina savo elgesį. Patologinio lošimo sutrikimas turi būti atsietas nuo manijos epizodo, tuomet asmens elgesys labai priklauso nuo afekto išraiškos.
Gydymas
Patologinio lošimo sutrikimas gali būti gydomas keliais būdais. Psichodinaminės psichoterapijos metodu stengiamasi išaiškinti psichologinius faktorius, kurie sąlygoja potraukį lošimui. Depresiškiems asmenims, kurie lošia, kad sušvelninti nerimą ir depresiją, gali būti taikomas priešdepresinis gydymas. Labai efektyvus yra chemiškai aktyvių medžiagų sukeltos priklausomybės gydymas azartiniams lošėjams. Kai kuriems asmenims tinka vadinamoji aversijos, ar antipatijos terapija, tačiau tik labai motyvuotiems lošėjams.
Anoniminių Lošėjų klubai, 12-kos žingsnių programa, sukurta Anoniminių Alkoholikų modelio pagrindu taip pat yra veiksminga. Lošėjo prisipažinimas, kad jis turi šią problemą, noras eiti į susirinkimus traktuojamas kaip pirmas žingsnis patologinio lošimo sutrikimo gydyme. Reikalingas realistinis žvilgsnis ką lošimas padaro lošėjo gyvenime, noras sunkiai dirbti, kad sustoti lošti. Asmenys, įtraukti į šią programą, turi reguliariai lankyti susirinkimus, identifikuoti negatyvius dalykus, kuriuos jau sukėlė lošimas, rasti partnerį (dažniausiai tos pačios lyties), padėti jam programoje. Anoniminių Lošėjų klubai stengiasi, kad žmonės, metantys lošti, suprastų, panašiai kaip ir sveikstantys alkoholikai, kad niekada gyvenime negalės lošti, net ir ne iš pinigų.
Prognozė
Yra nedaug duomenų apie sėkmingo patologinio lošimo gydymo ir išgydytų pacientų skaičių, tačiau prognostiškai labai svarbus lydinčiųjų susirgimų arba cheminių medžiagų priklausomybių sėkmingas gydymas. Kartais rekomenduojama šeimos terapija. Veiksmingos relaksacinė terapija ir elgesio terapija. Daugeliui asmenų reikalinga terapijų kombinacija. Net ir jeigu asmuo sėkmingai nutraukia kompulsinį lošimą, svarbiausia užtikrinti, kad jis nepradėtų lošti savo malonumui ar lankytis lošimų vietose.
Anoniminis lošėjų 20 klausimų klausimynas
1. Ar jūs kada nors lošėte darbo metu?
2. Ar lošimas jums kada nors sukėlė nemalonių situacijų namuose?
3. Ar lošimas kada nors pakenkė jūsų reputacijai?
4. Ar kada nors gailėjotės po lošimo?
5. Ar jūs kada nors lošėte su tikslu išlošti pinigų tam, kad sumokėti skolas ar išspręsti kitas finansines problemas?
6. Ar lošimas kada nors sutrikdė jūsų ambicijas ar produktyvumą?
7. Pralaimėjus, ar jūs jaučiate turįs kuo greičiau grįžti ir atsilošti?
8. Laimėjus, ar jūs jaučiate poreikį grįžti ir padidinti laimėjimą?
9. Ar jūs dažnai lošiate iki paskutinio cento?
10. Ar jūs kada nors skolinotės pinigų lošimui?
11. Ar jūs kada nors ką nors pardavėte, kad turėtumėte pinigų lošimui?
12. Ar jūs leidžiate atidėtus pinigus išlaidoms lošimui?
13. Ar lošimas padarė jus nerūpestingu sau ar savo šeimai?
14. Ar jūs kada nors lošėte ilgiau, negu planavote?
15. Ar jūs kada nors lošėte kad išvengti nerimo ar rūpesčių?
16. Ar jūs kada nors pasielgėte neetiškai ar nelegaliai kad gautumėte pinigų lošimui?
17. Ar lošimas kada nors sukėlė jums miego sutrikimus?
18. Ar buvote kada nors nusivylęs lošimu?
19. Ar švenčiate pegalę po sėkmingo kelių valandų lošimo?
20. Ar jūs kada nors galvojote apie savižudybę po nesėkmingo lošimo?
7 ir daugiau teigiamų atsakymų rodo galimą patologinį lošimo sutrikimą.
Dainius Stasiūnas, Psichiatras
„Ąžuolyno klinika“
Ąžuolyno g. 5A, LT-07196 Vilnius
Tel./faksas 8 5 2460827
Mob. Tel. 8 699 55656
El.paštas: info@azuolynoklinika.lt
www.azuolynoklinika.lt
Prašymo neleisti lošti pateikimas – tai tik pirmas žingsnis išgijimo nuo priklausomybės kelyje
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos duomenimis, 2010 metų trečiame ketvirtyje apsiribojusių lošėjų skaičius viršijo 1500 ribą. Tai tik ledkalnio viršūnė, kadangi lošėjų skaičius, tikėtina, kur kas didesnis. Kaip žinia, Valstybinės lošimo priežiūros komisijos bei lošimų organizatorių geranoriško susitarimo pagrindu 2004 metais buvo susitarimas dėl savanoriško asmenų apsiribojimo nuo lošimų, kurio dėka lošimo priklausomybę turintys asmenys gali apsiriboti nuo žalingo potraukio.
Apsiriboti – nereiškia išgyti. Žinoma, diagnozuoti ludomaniją gali tik patyręs specialistas, tačiau , daugelis prašymus rašančių asmenų tokiu būdu bando perduoti atsakomybę dėl savo priklausomybės VLPK bei lošimus organizuojančių bendrovėms..
Prašymą parašęs asmuo dažnai galvoja, kad tuo viskas ir pasibaigs, lošimų priklausomybės nebelieka, galima grįžti į normalų gyvenimą. Dažnai tai būna savo jėgų pervertinimas. Priklausomybė lošimams, kaip ir kiekviena priklausomybė, iš niekur neateina ir niekur nedingsta. Praėjus kuriam laikui, VLPK atsakingi darbuotojai gauna žinių iš lošimų bendrovių, kad vienas ar kitas apsiribojęs asmuo bando įeiti į lošimo namus ar automatų saloną. Nuo šios vietos ir prasideda partizaninis karas.
Lošėjai įmantriausiais būdais bando patekti į lošimo saloną, o salonų darbuotojai stengiasi visus sugaudyti ir išprašyti lauk.
„Mano vyras yra nuolatos įleidinėjamas į lošimų automatų salonus, padarykit ką nors“, – tokių ir panašių prašymų pagalbos lošėjams telefonu sulaukia VLPK administracijos specialistai.
„Labai suprantamas lošėjo artimųjų skausmas ar net kartais pyktis, bei nepasitenkinimas. Manau turėti šalia lošiantį asmenį, dėl kurio nuolatos reikia nerimauti – sunku. Jau nekalbu apie materialinius dalykus: pinigų dingimą iš namų, neaiškios kilmės paskolos ir pan. Tačiau artimieji pervertina mūsų galimybes. Savanoriškas prašymas – tai ne policijos orderis ar teismo nutartis apriboti žmogaus laisvę. Pirmiausia, pats lošiantysis turi pripažinti sau, kad jo asmeninės problemos tapo nebevaldomos ir jam reikia kur kas rimtesnės pagalbos. Prašymas – tai tik mažytis žingsnelis link problemos sprendimo. Rimtai problemą spręsti gali padėti tik priemonių visuma – t.y. priklausomybių gydymo programos, tokios kaip „“Minesotos“ programa arba darbas anoniminių lošėjų grupėse“. – dalinasi patirtimi VLPK administracijos specialistai.
Kaip visgi veikia prašymo „sistema“? Jei asmuo ne vilnietis, parašyti prašymą jis gali bet kurioje mieste esančioje lošimų bendrovėje. Vilniečiai laukiami VLPK būstinėje esančioje Birutės g. 56. Registruotas prašymas iš VLPK į lošimų bendroves persiunčiamas per vieną darbo dieną. Jei prašymas rašytas kitame mieste, procedūra gali kiek užtrukti. Kiekviena bendrovė įsipareigoja paskleisti informaciją tarp savo lošimo organizavimo vietų visoje Lietuvoje.
Prašymai galioja tik Lietuvoje, kadangi susitarime dalyvauja Lietuvoje veikiantys lošimų operatoriai.
Teikiant prašymą, užpildoma prašymo forma (ją rasite čia), pristatoma asmens dokumento kopija ir nuotrauka.
Ką daryti žmonėms, žinantiems, kad jų artimasis yra įleidžiamas į lošimo namus ar lošimo automatų salonus?
Tokiu atveju siūlome rašyti pretenziją. Pretenzija, kurią galima pateikti VLPK, rašoma laisva forma, svarbiausia, kad būtų tiksliai nurodoma diena, valanda ir lošimo organizavimo vieta. Žinoma, gauname informacijos, kad asmenys vis tiek patenka į lošimų vietas, tačiau, patikėkit, įsiminti virš 1500 žmonių nėra labai paprasta, tiesa? Verta paminėti, kad dažniausiai patenkama į lošimo automatų salonus, nes jie neregistruoja klientų, o lošėjui prisistatyti kitu asmeniu – juokų darbas. Kartais būna tokių kuriozų, kad nei juokis, nei verk: kas įbėgęs sumeta monetas kol jo nepažino, kas užsitempia gobtuvą kas draugą prikalbina lošti. Tragikomiškos situacijos, kuriose lošėjas apgaudinėja tik pats save. Iš pačių lošėjų irgi gauname skundų, kad įleido, kad nesustabdė, tačiau skundai dažniausiai pasipila tuo metu, kai pinigai yra pralošti.
Ką būtų galima patarti lošėjams ar jų artimiesiems?
„Manau pirmiausia reikėtų susirasti gerą psichologą ar psichoterapeutą bei pradėti spręsti savo problemą iš pagrindų. Žinoma, lengva nebus, gal nebus ir pigu, tačiau tai kainuos kur kas pigiau, nei kiaurai pralošinėti pinigus lošimo namuose. Suprantu, kad priversti ką nors kitą daryti už tave lengviau, nei įsispirti sau sėdimąją ir padėti sau. Pasirūpinkit savimi patys. Tikrai abejoju, kad tokioje dvasinėje būsenoje galima funkcionuoti pilnavertiškai. Gyventi nuolatiniame nerime, dėl praloštos sumos ar atsiradusių skolų, ieškoti naujų melagingų istorijų, pateisinančių savo lošimą, pyktis su šeimos nariais… ne, tai turi būti sunku.
Artimiesiems visgi patariu atskirti savo ir lošėjo atsakomybę. Pasiklauskite savęs, kur yra Jūsų noras, o kur lošėjo? Atminkit, jei asmuo nenori savarankiškai keisti savo elgesio, vargu ar tai pavyks Jums. Suprantama, kad būnant su tokiu žmogumi, apima įvairūs sunkūs jausmai, todėl skatinu nelikti vieniems, pasitarkite su specialistais, kurie turėtų turėti konkretesnių atsakymų į Jūsų klausimus. Taip pat, galima apie savo jausmus pakalbėti ir su emocinę paramą teikiančiom tarnybom, tokiom, kaip „Jaunimo linija“. – dalinosi VLPK specialistas Oleg Mackevič ir Tatjana Veromej.
Pabaigai norisi pridurti, kad pagalbos būdų tikrai yra, svarbu rasti sau tinkamą. Svarbu, bent pradėti jo ieškoti.
Jei iškilo klausimų, skambinkite pagalbos priklausomiems lošėjams telefonu (8-5) 233 62 41 arba rašykite el. paštu pagalba@nebenoriu-losti.lt.
