Straipsniai

Patologinis lošimas

Patologinis lošimas apibrėžiamas, kai asmuo kompulsyviai lošia taip, kad šis potraukis negiamai veikia jo darbą, tarpasmeninius santykius, psichikos būseną, ir kitus svarbius gyvenimo aspektus. Asmuo dažniausiai tęsia lošti, nežiūrint į socialines, ekonomines, tarpasmenines ar teisines problemas, sukeltas nesaikingo lošimo.

Patologinio lošimo sutrikimas charakterizuojamas kaip nekontroliuojamas lošimas, besiskiriantis nuo pasilinksminimo pramogų, turintis didžiulę griaunamąją lošėjo gyvenimo galią. Patologiniai lošėjai gali pralošti visas gyvenimo santaupas, netgi padaryti nusikaltimus (vogti, išeikvoti svetimus pinigus, klastoti dokumentus) tam kad turėtų pinigų savo „įpročiui“. Dėl šio sutrikimo dažnai prarandamas darbas, draugai, net šeima.

Patologinio lošimo sutrikimas yra veiksmo, arba elgesio potraukis, skirtingai nei kiti potraukiai maistui, narkotikams, alkoholiui ar tabakui. Veiksmo priklausomybėms potraukis vystosi dėl veiksmų ar netgi ritualų, kurie lydi priklausomą elgesį. Lošiant pasitenkinimas gali būti stimuliuojamas socialine kazino ar bingo salės atmosfera, o taip pat didelės rizikos jauduliu. Kai kurie lošėjai turi „sėkmės“ drabužius ar aksesuarus, kuriuos jie dėvi ar atsineša lošiant, o kartais vien apsivilkus šiais drabužiais, sukeliamas didelis azartas.

Žmonės, sergantys patologinio lošimo sutrikimu, gali įsitraukti į daugelį lošimo sričių. Tai gali būti lošimai, randami kazino – lošimų automatai, kortų lošimai, ruletė. Daugelis šių lošimų šiuo metu yra ir internete, pagrindinis skirtumas yra, kad lošėjas naudoja ne grynus pinigus ar žetonus, o kredito kortelę. Asmuo gali rinktis įvairias loterijas, arklių ar šunų lenktynes, net bingo. Lošėjas gali rinktis iš rinkimų, krepšinio, futbolo rungtynių baigties, ar netgi orų prognozės. Patologinis lošimas dažniausiai vystosi lėtai, pradedant nuo socialinių ar pramoginių lošimų, neretai metų metais; yra atvejų, kai asmuo lošia dešimtmečiais, ir tik kai patiria didelį stresą (skyrybos, rimta liga), pradeda lošti kompulsyviai.

Priežastys

Nėra aiškios biologinės patologinio lošimo sutrikimo priežastys. Daugelis lošėjų atžymi psichologines patologinio lošimo priežastis. Jie lošimą naudoja kaip emocinį „pabėgimą“ iš depresijos, ši priežastis reikšmingesnė moterims nei vyrams. Kai kurie lošėjai siekia emocinio pakilumo, susijusio su lošimu (ne tiek svarbūs pinigai, kiek pats procesas). Labai dažnai vyrams lošėjams vaikystėje pasireiškė hiperaktyvumo sutrikimas. Kiti tyrėjai aprašo kompulsyvius lošėjus kaip labai kompetetingus žmones, kurie yra pervargę ar nuobodžiaujantys.

Simptomai

Pagrindinis patologinio lošimo simptomas yra pastovus galvojimas apie lošimą, dažnai trukdantis asmens socialinei ar darbinei veiklai. Lošėjas dažniausiai nesugeba kontroliuoti savo, kaip lošėjo elgesio, toliau lankosi lošimo vietose, net nebandydami nutraukti ar sustabdyti lošimo. Maža to, statomos sumos paprastai auga, lošėjas rizikuoja, stengdamasis atsilošti prarastas sumas.

Demografija

Manoma, kad mažiausiai du kartus daugiau vyrų negu moterų yra įsitraukusių į azartinius lošimus, o dėl šios patologijos gydosi dar mažiau moterų. Kaip taisyklė, vyrai įsitraukia į azartinius lošimus paauglystėje, tuo tarpu, moterys kompulsyviai pradeda lošti vyresniame amžiuje. Apie 25% patologinių lošėjų tėvai taip pat turėjo šį sutrikimą. Rūkantys asmenys, arba vartojantys alkoholį žymiai dažniau tampa patologiniais lošėjais, negu nevartojantys šių medžiagų. Manoma, kad apie 4% populiacijos gali atitikti patologinių lošėjų kriterijus.

Diagnozė

Paprastai patologinis lošėjas pats retai kreipiasi pagalbos. Dažniausiai pagalbos pirma kreipiasi susirūpinę paciento artimieji ar šeimos nariai. Neigimas, išsigynimas yra pagrindinis tokių pacientų veiksmas. Profesionalų požiūriu, pacientas turi atitikti mažiausiai 5 simptomus iš žemiau išvardintųjų:

• Visą laiką vargina mintys tik apie lošimą
• Lošiant naudojamos vis didesnės ir didesnės pinigų sumos
• Nesėkmingi bandymai nutraukti lošimą
• Negaunant lošti – bloga nuotaika, suirzimas
• Lošiama tam, kad „pabėgti“ nuo problemų
• Stengimasis atsilošti praloštus pinigus
• Melas apie lošimų mastą
• Bandymai gauti pinigų lošimams nelegaliu ar nemoraliu būdu
• Atsiradusios problemos darbe ar namuose, susijusios su lošimu
• Tiki, kad kiti žmonės išspręs su asmens lošimu susijusias problemas

Patologinio lošimo sutrikimas turi būti atskirtas nuo socialinio lošimo, kai asmuo lošia laisvalaikiu su draugais, lošimo ribotą laiko tarpą, ar lošiant su tam tikra nustatyta pinigų suma, kurią asmuo pasiryžęs pralošti. Patologinio lošimo sutrikimas taip pat atskiriamas nuo profesionalaus lošimo, kai dalyvis riboja savo riziką ir drausmina savo elgesį. Patologinio lošimo sutrikimas turi būti atsietas nuo manijos epizodo, tuomet asmens elgesys labai priklauso nuo afekto išraiškos.

Gydymas

Patologinio lošimo sutrikimas gali būti gydomas keliais būdais. Psichodinaminės psichoterapijos metodu stengiamasi išaiškinti psichologinius faktorius, kurie sąlygoja potraukį lošimui. Depresiškiems asmenims, kurie lošia, kad sušvelninti nerimą ir depresiją, gali būti taikomas priešdepresinis gydymas. Labai efektyvus yra chemiškai aktyvių medžiagų sukeltos priklausomybės gydymas azartiniams lošėjams. Kai kuriems asmenims tinka vadinamoji aversijos, ar antipatijos terapija, tačiau tik labai motyvuotiems lošėjams.

Anoniminių Lošėjų klubai, 12-kos žingsnių programa, sukurta Anoniminių Alkoholikų modelio pagrindu taip pat yra veiksminga. Lošėjo prisipažinimas, kad jis turi šią problemą, noras eiti į susirinkimus traktuojamas kaip pirmas žingsnis patologinio lošimo sutrikimo gydyme. Reikalingas realistinis žvilgsnis ką lošimas padaro lošėjo gyvenime, noras sunkiai dirbti, kad sustoti lošti. Asmenys, įtraukti į šią programą, turi reguliariai lankyti susirinkimus, identifikuoti negatyvius dalykus, kuriuos jau sukėlė lošimas, rasti partnerį (dažniausiai tos pačios lyties), padėti jam programoje. Anoniminių Lošėjų klubai stengiasi, kad žmonės, metantys lošti, suprastų, panašiai kaip ir sveikstantys alkoholikai, kad niekada gyvenime negalės lošti, net ir ne iš pinigų.

Prognozė

Yra nedaug duomenų apie sėkmingo patologinio lošimo gydymo ir išgydytų pacientų skaičių, tačiau prognostiškai labai svarbus lydinčiųjų susirgimų arba cheminių medžiagų priklausomybių sėkmingas gydymas. Kartais rekomenduojama šeimos terapija. Veiksmingos relaksacinė terapija ir elgesio terapija. Daugeliui asmenų reikalinga terapijų kombinacija. Net ir jeigu asmuo sėkmingai nutraukia kompulsinį lošimą, svarbiausia užtikrinti, kad jis nepradėtų lošti savo malonumui ar lankytis lošimų vietose.

Anoniminis lošėjų 20 klausimų klausimynas
1. Ar jūs kada nors lošėte darbo metu?
2. Ar lošimas jums kada nors sukėlė nemalonių situacijų namuose?
3. Ar lošimas kada nors pakenkė jūsų reputacijai?
4. Ar kada nors gailėjotės po lošimo?
5. Ar jūs kada nors lošėte su tikslu išlošti pinigų tam, kad sumokėti skolas ar išspręsti kitas finansines problemas?
6. Ar lošimas kada nors sutrikdė jūsų ambicijas ar produktyvumą?
7. Pralaimėjus, ar jūs jaučiate turįs kuo greičiau grįžti ir atsilošti?
8. Laimėjus, ar jūs jaučiate poreikį grįžti ir padidinti laimėjimą?
9. Ar jūs dažnai lošiate iki paskutinio cento?
10. Ar jūs kada nors skolinotės pinigų lošimui?
11. Ar jūs kada nors ką nors pardavėte, kad turėtumėte pinigų lošimui?
12. Ar jūs leidžiate atidėtus pinigus išlaidoms lošimui?
13. Ar lošimas padarė jus nerūpestingu sau ar savo šeimai?
14. Ar jūs kada nors lošėte ilgiau, negu planavote?
15. Ar jūs kada nors lošėte kad išvengti nerimo ar rūpesčių?
16. Ar jūs kada nors pasielgėte neetiškai ar nelegaliai kad gautumėte pinigų lošimui?
17. Ar lošimas kada nors sukėlė jums miego sutrikimus?
18. Ar buvote kada nors nusivylęs lošimu?
19. Ar švenčiate pegalę po sėkmingo kelių valandų lošimo?
20. Ar jūs kada nors galvojote apie savižudybę po nesėkmingo lošimo?

7 ir daugiau teigiamų atsakymų rodo galimą patologinį lošimo sutrikimą.

Dainius Stasiūnas, Psichiatras

„Ąžuolyno klinika“
Ąžuolyno g. 5A, LT-07196 Vilnius
Tel./faksas 8 5 2460827
Mob. Tel. 8 699 55656
El.paštas: info@azuolynoklinika.lt
www.azuolynoklinika.lt

Prašymo neleisti lošti pateikimas – tai tik pirmas žingsnis išgijimo nuo priklausomybės kelyje

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos duomenimis, 2010 metų trečiame ketvirtyje apsiribojusių lošėjų skaičius viršijo 1500 ribą. Tai tik ledkalnio viršūnė, kadangi lošėjų skaičius, tikėtina, kur kas didesnis. Kaip žinia, Valstybinės lošimo priežiūros komisijos bei lošimų organizatorių geranoriško susitarimo pagrindu 2004 metais buvo susitarimas dėl savanoriško asmenų apsiribojimo nuo lošimų, kurio dėka lošimo priklausomybę turintys asmenys gali apsiriboti nuo žalingo potraukio.

Apsiriboti – nereiškia išgyti. Žinoma, diagnozuoti ludomaniją gali tik patyręs specialistas, tačiau , daugelis prašymus rašančių asmenų tokiu būdu bando perduoti atsakomybę dėl savo priklausomybės VLPK bei lošimus organizuojančių bendrovėms..

Prašymą parašęs asmuo dažnai galvoja, kad tuo viskas ir pasibaigs, lošimų priklausomybės nebelieka, galima grįžti į normalų gyvenimą. Dažnai tai būna savo jėgų pervertinimas. Priklausomybė lošimams, kaip ir kiekviena priklausomybė, iš niekur neateina ir niekur nedingsta. Praėjus kuriam laikui, VLPK atsakingi darbuotojai gauna žinių iš lošimų bendrovių, kad vienas ar kitas apsiribojęs asmuo bando įeiti į lošimo namus ar automatų saloną. Nuo šios vietos ir prasideda partizaninis karas.

Lošėjai įmantriausiais būdais bando patekti į lošimo saloną, o salonų darbuotojai stengiasi visus sugaudyti ir išprašyti lauk.

„Mano vyras yra nuolatos įleidinėjamas į lošimų automatų salonus, padarykit ką nors“, – tokių ir panašių prašymų pagalbos lošėjams telefonu sulaukia VLPK administracijos specialistai.

„Labai suprantamas lošėjo artimųjų skausmas ar net kartais pyktis, bei nepasitenkinimas. Manau turėti šalia lošiantį asmenį, dėl kurio nuolatos reikia nerimauti – sunku. Jau nekalbu apie materialinius dalykus: pinigų dingimą iš namų, neaiškios kilmės paskolos ir pan. Tačiau artimieji pervertina mūsų galimybes. Savanoriškas prašymas – tai ne policijos orderis ar teismo nutartis apriboti žmogaus laisvę. Pirmiausia, pats lošiantysis turi pripažinti sau, kad jo asmeninės problemos tapo nebevaldomos ir jam reikia kur kas rimtesnės pagalbos. Prašymas – tai tik mažytis žingsnelis link problemos sprendimo. Rimtai problemą spręsti gali padėti tik priemonių visuma – t.y. priklausomybių gydymo programos, tokios kaip „“Minesotos“ programa arba darbas anoniminių lošėjų grupėse“. – dalinasi patirtimi VLPK administracijos specialistai.

Kaip visgi veikia prašymo „sistema“? Jei asmuo ne vilnietis, parašyti prašymą jis gali bet kurioje mieste esančioje lošimų bendrovėje. Vilniečiai laukiami VLPK būstinėje esančioje Birutės g. 56. Registruotas prašymas iš VLPK į lošimų bendroves persiunčiamas per vieną darbo dieną. Jei prašymas rašytas kitame mieste, procedūra gali kiek užtrukti. Kiekviena bendrovė įsipareigoja paskleisti informaciją tarp savo lošimo organizavimo vietų visoje Lietuvoje.

Prašymai galioja tik Lietuvoje, kadangi susitarime dalyvauja Lietuvoje veikiantys lošimų operatoriai.

Teikiant prašymą, užpildoma prašymo forma (ją rasite čia), pristatoma asmens dokumento kopija ir nuotrauka.

Ką daryti žmonėms, žinantiems, kad jų artimasis yra įleidžiamas į lošimo namus ar lošimo automatų salonus?

Tokiu atveju siūlome rašyti pretenziją. Pretenzija, kurią galima pateikti VLPK, rašoma laisva forma, svarbiausia, kad būtų tiksliai nurodoma diena, valanda ir lošimo organizavimo vieta. Žinoma, gauname informacijos, kad asmenys vis tiek patenka į lošimų vietas, tačiau, patikėkit, įsiminti virš 1500 žmonių nėra labai paprasta, tiesa? Verta paminėti, kad dažniausiai patenkama į lošimo automatų salonus, nes jie neregistruoja klientų, o lošėjui prisistatyti kitu asmeniu – juokų darbas. Kartais būna tokių kuriozų, kad nei juokis, nei verk: kas įbėgęs sumeta monetas kol jo nepažino, kas užsitempia gobtuvą kas draugą prikalbina lošti. Tragikomiškos situacijos, kuriose lošėjas apgaudinėja tik pats save. Iš pačių lošėjų irgi gauname skundų, kad įleido, kad nesustabdė, tačiau skundai dažniausiai pasipila tuo metu, kai pinigai yra pralošti.

Ką būtų galima patarti lošėjams ar jų artimiesiems?

„Manau pirmiausia reikėtų susirasti gerą psichologą ar psichoterapeutą bei pradėti spręsti savo problemą iš pagrindų. Žinoma, lengva nebus, gal nebus ir pigu, tačiau tai kainuos kur kas pigiau, nei kiaurai pralošinėti pinigus lošimo namuose. Suprantu, kad priversti ką nors kitą daryti už tave lengviau, nei įsispirti sau sėdimąją ir padėti sau. Pasirūpinkit savimi patys. Tikrai abejoju, kad tokioje dvasinėje būsenoje galima funkcionuoti pilnavertiškai. Gyventi nuolatiniame nerime, dėl praloštos sumos ar atsiradusių skolų, ieškoti naujų melagingų istorijų, pateisinančių savo lošimą, pyktis su šeimos nariais… ne, tai turi būti sunku.
Artimiesiems visgi patariu atskirti savo ir lošėjo atsakomybę. Pasiklauskite savęs, kur yra Jūsų noras, o kur lošėjo? Atminkit, jei asmuo nenori savarankiškai keisti savo elgesio, vargu ar tai pavyks Jums. Suprantama, kad būnant su tokiu žmogumi, apima įvairūs sunkūs jausmai, todėl skatinu nelikti vieniems, pasitarkite su specialistais, kurie turėtų turėti konkretesnių atsakymų į Jūsų klausimus. Taip pat, galima apie savo jausmus pakalbėti ir su emocinę paramą teikiančiom tarnybom, tokiom, kaip „Jaunimo linija“. – dalinosi VLPK specialistas Oleg Mackevič ir Tatjana Veromej.

Pabaigai norisi pridurti, kad pagalbos būdų tikrai yra, svarbu rasti sau tinkamą. Svarbu, bent pradėti jo ieškoti.

Jei iškilo klausimų, skambinkite pagalbos priklausomiems lošėjams telefonu (8-5) 233 62 41 arba rašykite el. paštu pagalba@nebenoriu-losti.lt.

Priklausomybė lošimams paliečia ir vaikus

Pastaruoju metu vis labiau patiriant nuolatinį stresą, spartėjant gyvenimo tempui, svetimėjant žmonių tarpusavio santykiams, aktualios tampa naujos psichologinės problemos, kurias sukelia priklausomybės. Apie vis labiau plintančias priklausomybes, kurios atrodo tik nekaltas laisvalaikio praleidimo būdas, mūsų šalyje kalbama dar nepakankamai atvirai. Priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų jau seniai paplitusios, tad ir geriau atpažįstamos nei kitos, tačiau vis daugiau žmonių tampa priklausomi nuo kompiuterio ar azartinių žaidimų.

Tikėdamiesi geresnio gyvenimo iliuzijos, mėgindami užpildyti vidinę tuštumą, nesuvokdami, kad šalia malonumo visada yra ir pavojų, žmonės pasmerkia kentėjimui ne tik save, bet ir savo šeimą, vaikus. Kreipdami dėmesį į priklausomybę turintį žmogų, bandydami suvokti, kokios priežastys – skaudūs išgyvenimai, depresija, krizė darbe ar blogi santykiai šeimoje jį galėjo pastūmėti į lošimą, mes dažniausiai užmirštame jų artimuosius, vaikus. Ką išgyvena vaikai, kaip jie jaučiasi, kai jų mama ar tėtis vis daugiau laiko skiria ne jiems, o lošimams, vis dažniau meluoja, atsitraukia nuo šeimos?

Bendraujant su vaikais, augančiais priklausomoje šeimoje, ryšku tai, jog tokie vaikai ilgainiui išmoksta nuo aplinkinių slėpti savo šeimos „gėdą“, „nelaimę“. Jie akylai saugo savo šeimos paslaptį. Labai dažnas elgesys tokiose šeimose – nekalbėti „apie problemą“, tarsi jos nematyti, nors įtampa ir nerimas tvyro ore. Jei vaiko bent vienas iš tėvų yra priklausomas, jis moko vaiką priklausomo elgesio, nes pastarasis priverstas meluoti. Skaudu tai, jog dažniausiai tokiose šeimose priklausomos asmenybės poreikiai iškeliami aukščiau jų vaikų poreikių, o pažadai sulaužomi. Dėl to kenčia vaikų savigarbos jausmas, jie dažniau linkę į depresiją, turi daugiau įkyrių polinkių (pvz. tikrinti duris, plautis rankas) – tokiu būdu stengiamasi sumažinti nerimą. Kaltė ir gėda bei emocinis nestabilumas yra pastovūs vaiką traumuojantys jausmai. Nuolatinis nerimas ir baimė tampa vaiko būsena, nes nežinia, kas jo laukia namuose, kokios nuotaikos tvyro šeimoje.

Priklausoma asmenybė nuolat keičia savo poziciją šeimoje – vieną minutę jis gali būti mylintis, rūpestingas tėvas, o kitą – visiškai neatsakingas, impulsyvus asmuo. Vaikas tokioje priklausomoje šeimoje keičiasi priklausomai nuo tėvų elgesio, taip bandydamas išlikti susijęs su jais. Vieną minutę jis gali elgtis kaip vaikas, o pasikeitus tėvų elgesiui, gali bandyti prisiimti atsakomybę, taip siekdamas pasirūpinti tėčiu ar mama. Tokie nuolatiniai emociniai pokyčiai sukelia gilų psichologinį skausmą. Augdamas tokioje šeimoje, vaikas netenka saugumo jausmo, kuris yra pagrindas tolimesnei asmenybės raidai. Tokie vaikai, prislėgti kaltės už savo tėvus, dažnai nuvertina save. Jų menkavertiškumas gali turėti dvejopą išraišką. Kartais tokie vaikai išoriškai atrodo labai pasitikintys savimi, puola kitus, žemina, manipuliuoja, vengia prisiimti atsakomybę už savo poelgius. Jie išveikia savo jausmus į išorę, nes kitaip jų nemoka išreikšti, tačiau viduje yra labai nelaimingi ir kenčiantys. Lengviau yra atpažinti menkavertį vaiką, kuris užsisklendęs, vienišas, bailus, nelanko būrelių, neturi draugų. Tokie vaikai labai įtarūs, atsargūs, dažnai stengiasi įtikti, nes jiems labai svarbu, ką apie juos galvoja kiti. Fiziniai simptomai, tokie, kaip galvos, skrandžio skausmai ar dažni susirgimai yra labai paplitę tarp vaikų, kurie slopina jausmus. Tiek agresyvia, tiek pasyvia forma pasireiškiantis menkavertiškumas dažniausiai atsiliepia ir vaikų elgesiui mokykloje. Tokiems vaikams sunkiau susikaupti pamokų metu, siekti gerų rezultatų, susirasti draugų. Rečiau pasitaiko atvejų, kai vaikai iš priklausomų šeimų, siekdami prisiimti atsakomybę už šeimos problemas, siekia būti paklusnūs, yra ypač atsakingi, sėkmingi ir geri mokiniai, kad tik kuo mažiau problemų sukeltų šeimoje ir artimieji galėtų jais didžiuotis.

Neigdami problemą, suaugę atskiria vaikus nuo savęs, o pripažindami, jog vienas iš tėvų yra priklausomas, suteikia vaikui vilties ir saugumo jausmą. Vaikai jaučiasi saugiau, jei mato, kad bent vienas iš tėvų yra sveikas, nebijantis kalbėti ir pripažinti realybę. Dalinimasis jausmais šeimoje yra svarbus žingsnis vaikų emocinės sveikatos vystymuisi. Kai šeimoje leidžiama pasidalinti jausmais, kuriuos kelia vieno iš tėvų priklausomybė, tai padeda vaikams suprasti, jog turėti tokius jausmus yra normalu. Kaip kalbėti su vaiku apie tėvų priklausomybę, ką jie pasiruošę išgirsti ir ką jie turėtų žinoti, labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Norint padėti vaikams iš priklausomų šeimų, labai svarbu sukurti saugią aplinką, kurioje jie galėtų išreikšti savo jausmus, stebėti, kad vaikų saugumo jausmas būtų išlaikytas. Ne mažiau svarbu pasakoti vaikui apie priklausomybės pavojus, nes dažnai jis iškelia materializmą bei pinigus į svarbiausią vietą. Kalbėjimas apie priklausomybę, jos atskleidimas, šeimoje yra ne vien tik įvykis, bet ilgas, skausmingas procesas.

Patologinis potraukis azartiniams lošimams ir kiti psichikos sutrikimai

Psichikos ligų susibendrinimas, t.y pasireiškimas kartu (anksčiau vadintas komorbidiškumu) dažnai pasitaiko klinikinėje praktikoje. Užsieno autorių duomenimis, net 79 proc. ligonių vienu metu patiria ne vieną, o kelis psichikos sutrikimus . Patologinis potraukis azartiniams lošimams, mokslinės literatūros duomenimis, dažnai pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais. Norint nustatyti tikslią diagnozę ir skirti tinkamą gydymą, pravartu žinoti patologinio potraukio azartiniams lošimams ir kitų psichikos sutrikimų susibendrinimo mechanizmus. Galimi labai įvairūs susibendrinimo mechanizmų variantai. Reikia pripažinti, kad vieni iš jų dažnai pasitaiko klinikinėje praktikoje, kiti labiau egzistuoja kaip teoriniai modeliai.

Patologinis potraukis azartiniams lošimams gali skatinti ar sukelti kitus psichikos sutrikimus, bei maskuoti jų pasireiškimą.

Ir atvirkščiai – kiti psichikos sutrikimai gali būti rizikos faktorius, kuris skatina arba sukelia patologinį potraukį azartiniams lošimams, taip pat gali maskuoti jo pasireiškimą.

Kokie gi tai psichikos sutrikimai?

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį.

Kai kurie specialistai mano, kad patologinio potraukio azartiniams lošimams ir priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų susibendrinimas yra neįmanomas. Tokia nuomonė buvo grindžiama tuo, kad minėtos psichoaktyviosios medžiagos sukelia ne tik psichologinę, bet ir fizinę priklausomybę, todėl alkoholiniai gėrimai ar narkotikai tampa „gyvenimo ašimi“, nepalikdami nei pinigų, nei laiko, nei sveikatos, nei intereso azartiniams lošimams.Tačiau atliktos mokslinės studijos paneigė šią nuomonę bei įtvirtino patologinio potraukio azartiniams lošimams ir priklausomybių susibendrinimo galimybės koncepciją . Užsienio mokslinės literatūros duomenimis, 25 – 63 % patologinių lošėjų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas, turėjo psichikos ir elgesio sutrikimų dėl įvairių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Moksliniai tyrimai atskleidė ir įdomių faktų, kad tarp pirmos eilės patologinių lošėjų giminaičių psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, pasitaiko dažniau negu bendroje populiacijoje.

Patologiniams lošėjams, pakankamai dažnai diagnozuojami psichikos bei elgesio sutrikimai vartojant alkoholinius gėrimus. Daugiausia šis susibendrinimas nustatomas jaunesnio amžiaus (iki 35 metų) vyrams. Kodėl gana didelis patologinių lošėjų skaičius turi problemų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo? Alkoholis padeda įgyti „drąsos“, labiau rizikuoti, pervertinti savo, kaip lošėjo, galimybes bei sugebėjimus, susilpninti nesaikingo lošimo neigiamų pasekmių grėsmės suvokimą arba labiau džiaugtis mažais laimėjimais. Neretai, pralošus didelę sumą, svaigindamiesi jie bando „užmiršti“ pralošimo kartėlį, „atsipalaiduoti“, „išsivaduoti“ iš kaltės jausmo. Tyrimų duomenimis nemaža dalis patologinių lošėjų anksčiau jau buvo gydyti nuo alkoholizmo . Šis fenomenas aiškinamas taip, kad patologinis potraukis azartiniams lošimams daugeliui yra socialiai labiau priimtinas, lyginant su kitomis priklausomybių formomis, todėl gydymo laikotarpiu alkoholikas, negeriantis alkoholinių gėrimų, pradeda nesaikingai lošti, tenkindamas poreikį „būti priklausomam“ nejausdamas pavojaus. Priešingai, kai kurie iš jų net mano, kad lošimas gelbsti nuo alkoholio, nes visą laiką, kurį anksčiau skirdavo išgėrimams, dabar užima lošimas. Tokie žmonės pradeda jausti lošimams analogišką trauką kaip anksčiau alkoholiui.

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant nelegalias psichoaktyviąsias medžiagas, patologiniams lošėjams nustatomi kiek rečiau. Iš šių medžiagų patologiniai lošėjai dažniau vartoja kanabinoidus, psichostimuliatorius, trankvilizatorius.

Nedaug studijų pateikia duomenis apie patologinio potraukio azartiniams lošimams susibendrinimą su psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant tabaką.

Patologinis potraukis azartiniams lošimams dažnai susibendrina ir su nuotaikos sutrikimais. Dažniausiai patologiniams lošėjams nustatomi depresiniai nuotaikos pokyčiai, rečiau – bipoliniai afektiniai sutrikimai, vieniems tik po nesėkmingų lošimų, ypač jei nesėkmės kartojasi, o trauka lošimams begalinė, kitiems – ir prieš lošimus.

Vienas iš patologinio potraukio azartiniams lošimams ir depresinės nuotaikos sutrikimo susibendrinimo variantas yra, kai norėdami praskaidrinti liūdną nuotaiką, pabėgti nuo pilkos kasdienybės, žmonės įsitraukia į lošimus tikėdamiesi, kad lošimas gali veikti kaip vaistas. Nors ir nedideli laimėjimai leidžia pasijusti „sėkmingiems“, užmiršti gyvenimo problemas. Pabaigus lošti vėl tenka sugrįžti į tą patį „pilką, liūdną pasaulį“, o dažniausiai ir su tuščia pinigine. Dėsninga, kad tuomet nuotaika būna dar blogesnė, dar labiau sumažėja savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi, auga kaltės ir bevertiškumo jausmas, gali sutrikti miegas bei apetitas, varginti mintys apie gyvenimo beprasmybę. Nesaikingo lošimo sukeliamos problemos (socialinės, psichologinės) gali privesti iki savižudybės.

Patologinis potraukis azartiniams lošimams ir nerimo sutrikimai.

Patologinis potraukis azartiniams lošimams gali pasireikšti kartu su įvairiais nerimo sutrikimais. Tai gali būti panika, agorafobija, obsesinis kompulsinis, generalizuotas nerimo, mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas. Azartinių lošimų metu, kuomet rizikuojama netekti įmokėtos sumos, daugeliui žaidėjų atsiranda įtampa, nerimas. Ir atvirkščiai, dalis žmonių, kuriems pasireiškia įvairių nerimo sutrikimų ir nežaidžiant, pradeda azartiškai lošti, kartais tampa priklausomais nuo azartinių lošimų. Tokiems patologiniams lošėjams ir nutraukus lošimą, nustatoma įvairių nerimo sutrikimų.

Patologinis potraukis azartiniams lošimams ir specifiniai asmenybės sutrikimai.

Išskirtinis dėmesys tenka asocialaus tipo asmenybės sutrikimui. Manoma, kad visos asocialaus tipo asmenybės turi patologinį potraukį lošti. Iš tiesų, patologiniai lošėjai ir asocialaus tipo asmenybės turi nemažai panašumų: jų elgesio pasekmės dažnai atneša žalą tiek jiems, tiek šeimai, tiek visuomenei; jiems būdingas neatsakingumas, socialinių normų bei įsipareigojimų nepaisymas, polinkis rizikuoti, nusikalstama veikla.

Pavienės mokslinės studijos praneša apie kliniškai pasireiškusius ir diagnozuotus patologinio potraukio azartiniams lošimams bei narcistinio tipo asmenybės sutrikimo susibendrinimo atvejus.

Patologinis potraukis azartiniams lošimams ir kai kurie kiti psichikos sutrikimai.

Nedažnai nustatomas patologinio potraukio azartiniams lošimams susibendrinimas su šizofrenija, šizoafektiniais arba kliedesiniais sutrikimais, valgymo sutrikimais.

Anoniminiai lošėjai – kas jie?

Vienas iš veiksmingiausių būdų kovoti su bet kuria liga ar neganda yra bendravimas su panašių problemų turinčiais ar turėjusiais žmonėmis. Toks bendravimas suteikia jausmą, kad esi ne vienas karys didžiuliame lauke.

Priklausomybę nuo azartinių lošimų turintiems žmonėms taip pat galima surasti savo bendraminčių. Tai – anoniminiai lošėjai, kurie dirba grupelėmis, dalinasi informacija su savo likimo broliais ir seserimis.

Paklausinėjome, kas jie tokie, ką veikia, kuo gyvena.

Nebenoriu-losti.lt: Kuo užsiima anoniminių lošėjų organizacija?

Anoniminiai lošėjai: Trumpas apibrėžimas: Anoniminiai lošėjai – tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, siekdami padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą.

Anoniminių lošėjų draugija visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) organizuoja susirinkimus, kurių metu žmonės mokosi išsivaduoti nuo azartinių lošimų priklausomybės, spręsti lošimo sukeltas problemas, kurti laimingą gyvenimą.

NL: Kas dalyvauja anoniminių lošėjų organizacijos veikloje?

AL: Anoniminių lošėjų draugijos nariu gali tapti bet kuris žmogus, norintis mesti lošti. Nėra kreipiamas dėmesys nei į lytį, profesiją, amžių, socialinę padėtį, rasę, religiją ar pan. Svarbus kiekvieno nario anonimiškumas, kurio ribas pasirenka kiekvienas savarankiškai, t.y. pats narys sprendžia kiek ir ką jis nori apie save atskleisti kitiems.

Į Anoniminių lošėjų susirinkimus renkasi žmonės, kurie negali nustoti lošti vien tik savo valios ir pastangų dėka, negali kontroliuoti lošimo proceso, turi daug ir įvairių problemų, kurias sukėlė ar sukelia nevaldomas, nekontroliuojamas noras lošti.

NL: Kaip atsirado anoniminių lošėjų organizacija Lietuvoje ir pasaulyje?

AL: Anoniminių lošėjų draugija buvo įkurta Jungtinėse Amerikos valstijose. Vienas iš jos įkūrėjų, Jim W., po daugelio bandymų nustoti lošti, pradėjo ieškoti likimo brolių. Po keletos nesėkmingų bandymų suburti grupę 1956 m. jis susipažino su Sam J., kuris taip pat turėjo nevaldomą potraukį lošti. Jie kelis mėnesius susitikinėjo ir padėjo vienas kitam susilaikyti nuo lošimo. Tuo pačiu jie aktyviai ieškojo kitų žmonių, su kuriais norėjo organizuoti savipagalbos grupę ir įkurti draugiją . 1957 m. rugsėjo 13 d., penktadienį, Los Andžele įvyko pirmasis Anoniminių lošėjų susirinkimas, kuriame dalyvavo 13 žmonių. Nuo to laiko Anoniminių lošėjų draugija plėtėsi ir grupės pradėjo steigtis visame pasaulyje.

Lietuvoje pirmasis Anoniminių lošėjų susirinkimas įvyko 2001 m. spalio 30 d. Vilniuje, kai norėdami nustoti lošti susitiko du kompulsyvūs (kompulsyvumas [lot. compulsio — privertimas], įkyrus, neįveikiamas noras ką nors veikti, dažn. sąmonės kontrolei nepasiduodantis.) lošėjai, nebegalintys suvaldyti savo potraukio lošti. Ši data laikoma ir visos Lietuvos Anoniminių lošėjų draugijos veiklos pradžia.

NL: Kas finansuoja organizacijos veiklą? Ar reikia mokėti kokius mokesčius už susitikimus ir dalyvavimą?

AL: Anoniminių lošėjų draugijos niekas nefinansuoja iš šalies. Ji išsilaiko iš savo narių savanoriškų įnašų, t.y. kiekvienas narys jei nori, gali paaukoti tiek kiek gali, tačiau nėra jokių privalomų mokesčių ar įnašų. Surinktos aukos naudojamos sumokėti patalpų nuomai, literatūros įsigijimui, draugijos veiklos plėtrai.

NL: Kiek dabar yra grupių? Kaip aktyviai jos veikia?

AL: Šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse yra šimtai Anoniminių lošėjų grupių. Lietuvoje veikia šešios tokios grupės: dvi Vilniuje, po vieną Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Kiekviena Lietuvos Anoniminių lošėjų grupė jungia nuo kelių iki keliasdešimties narių.

NL: Kokią pagalbą anoniminiai lošėjai suteikia priklausomybę turintiems žmonėms?

AL: Anoniminiai lošėjai renkasi į savitarpio pagalbos grupes (susirinkimus), kurių metu dalijasi savo patirtimi siekiant nustoti lošti. Dalyvavimas tokiuose susirinkimuose padeda susivokti ir suprasti kas vyksta. Anoniminių lošėjų Sveikimo bei Vienybės programos padeda keisti savo charakterį, gyvenimo būdą, mokina kasdieninėse situacijose elgtis taip, kad nesugrįžti prie lošimo.

Anoniminiai lošėjau NIEKADA neduoda žmonėms pinigų finansinėms problemoms spręsti ar kitiems reikalams. Tačiau Anoniminiai lošėjai gali padėti žmogui susiplanuoti savo biudžetą taip, kad visos problemos (tame tarpe ir skolos) laikui bėgant taptų išsprendžiamos.

NL: Kuo tokia pagalba yra geresnė nei gaunama iš profesionalių medikų?

AL: Anoniminių lošėjų draugija nereiškia nuomonės jokiais pašaliniais klausimais. Mes nevertiname kokia pagalba yra geresnė ar blogesnė ir niekada nesakome, kad Anoniminiai lošėjai yra vienintelė pagalba. Mūsų veikla yra pagrįsta patrauklumu, o ne įtikinėjimu. Galime tvirtai pasakyti, kad Anoniminių lošėjų teikiama pagalba tikrai yra veiksminga, nes ji padėjo mums (tūkstančiams vyrų bei moterų) nustoti lošti ir kurtį laimingą gyvenimą.

NL: Kaip galima prisijungti prie anoniminių lošėjų organizacijos?

AL: Vienintelė sąlyga tapti Anoniminių lošėjų draugijos nariu – noras mesti lošti. Asmenys, turintys problemų dėl lošimo ir ieškantys pagalbos, paprasčiausiai yra kviečiami ateiti į Anoniminių lošėjų susirinkimą ar paskambinti interneto http://www.anoniminiailosejai.lt/ tinklapyje nurodytais grupių telefonais.

NL: Ar anoniminiai lošėjai iš tikrųjų viską daro anonimiškai? Kokie yra privatumo apsaugos kriterijai ir priemonės organizacijoje?

AL: Kiekvienas asmuo, kuris laiko save Anoniminių lošėjų draugijos nariu prisistato pasisakydamas tik savo vardą, kuris netgi gali būti išgalvotas. Daugiau jokių reikalavimų nėra. Kiekvienas asmeniškai laisvai sprendžia ką jam pasakoti ir ko nepasakoti. Taip pat, viena iš Anoniminių lošėjų taisyklių skelbia, kad „viskas, kas pasakoma susirinkime, ten ir turi likti“.

Paprastai, laikui bėgant, Anoniminių lošėjų draugijos nariai geriau susipažįsta vieni su kitais ir susidraugauja. Anonimiškumo sąvoka draugijoje yra suprantama plačiau ir daugiau skirta bendravimui su visuomene ir žiniasklaida, siekiant neišskirti iš savo tarpo asmenybių, kas gali pakenkti tiek kiekvieno sveikimui, tiek draugijos veiklai.

NL: Kodėl anoniminiai lošėjai renkasi prie bažnyčių? Ar gali ateiti ne katalikai?

AL: Norint rengti Anoniminių lošėjų susirinkimus yra reikalingos patalpos, kuriose būtų galima laisvai ir netrukdomai tuos susirinkimus pravesti. Nebūtinai tai turi būti prie bažnyčių, tačiau Lietuvoje kunigai, suprasdami nevaldomo lošimo sukeliamas problemas, mielai suteikia patalpas tokiai veiklai, neimdami už tai didelio užmokesčio.

Anoniminių lošėjų draugija nėra susijusi su jokiomis sektomis, religijomis, organizacijomis, neremia ir nefinansuoja jokios jai artimos įstaigos ar pašalinės organizacijos nei leidžia naudotis Anoniminių lošėjų vardu, kad pinigai, nuosavybės ar garbės reikalai nenukreiptų mūsų nuo pagrindinio tikslo (perduoti savo patirtį priklausomybę turinčiam lošėjui). Į susirinkimus gali ateiti ne tik ne katalikai, nes nėra kreipiamas dėmesys nei į religiją, lytį, profesiją, amžių, socialinę padėtį, rasę ir pan.

NL: Kaip pastaraisiais metais plečiasi/silpnėja Anoniminių lošėjų organizacijos veikla?

AL: Visame pasaulyje Anoniminių lošėjų draugija nuolat auga. Ne išimtis ir Lietuva. Per pastaruosius dvejus metus susikūrė trys naujos grupės, į kurias (į senas grupes taipogi) nuolat kreipiasi naujų žmonių, ieškančių pagalbos sprendžiant nevaldomo lošimo problemas.

NL: Ačių už pokalbį

Priklausomybės liga kaip savinaika, mėginant rasti pakaitalą tikram žmogiškam ryšiui

Nakken Craig

Literatūros sąrašas:

1. L. Bulotaitė. Priklausomybių psichologiniai aspektai. Vilnius, 1998.

2. N. Craig. The addictive personality: roots, rituals and recovery. USA, 1988.

Nebenoriu-losti.lt padės ne tik lošėjams, bet ir jų šeimos nariams

Norime pasidžiaugti, kad Lietuvoje atsirado dar vienas socialinis projektas. Jis gana specifinis – tai informacinė pagalba priklausomiems nuo azartinių lošimų ir jų artimiesiems. Nebenoriu-losti.lt pavadinimas pasako esmę – žmogus apsisprendė nustoti lošti, kad jo gyvenime atsirastų vietos ne tik lošimui ir pinigų paieškai. Ką daryti toliau?

Į tokį klausimą pasiryžę atsakyti projekto konsultantai, dirbantys prie telefono 8-5 233 624, Skype nebenoriu.losti ar elektroninio pašto pagalba@nebenoriu-losti.lt. Taip pat interneto puslapio rengėjai pasistengs pateikti kuo daugiau ir įvairesnės informacijos apie azartinių lošimų priklausomybę, jos stadijas, gydymo būdus, gyvenimo istorijos žmonių, kuriems gyvenimas atrodė neįdomus ir neįmanomas be azartinių lošimų, ir kaip jis pasikeitė po priimto sprendimo nelošti ir gavus tinkamą pagalbą.

Esminė šio projekto dalis – specialiųjų institucijų, organizacijų ir specialistų, kurie specializuojasi būtent šioje srityje, kontaktai, kuriuos nuolat atnaujinsime, kad pagalbos besikreipiantis žmogus kuo mažiau laiko praleistų ieškodamas, kas jam gali padėti vienoje ar kitoje įstaigoje, kad iš karto galėtų pasibelsti į reikalingo specialisto duris ir paprašyti pagalbos.

Projektas tik paleistas, jame dar daug ko nėra, tad norėtume paprašyti ir skaitytojų pagalbos – jei pažįstate žmonių, kurie turi problemų su lošimu, būtinai rekomenduokite jiems šį puslapį, kad jie bent paskaitytų kas čia rašoma. Atėjus laikui šie žmonės prisimins, kad norime jiems padėti ir kreipsis patys. Taip pat paskleiskite žinutę savo draugams ir pažįstamiems įvairiausiuose socialiniuose tinkluose – Facebook, Twitter ir t.t., kuriuose dalyvaujate. Jūsų pagalba bus vertinga žmonėms priklausomiems nuo lošimų ir jų artimiesiems ieškoti pagalbos, o mums ją suteikti.

Lietuvoje priklausomybė azartiniams lošimams (t.y. ludomanija– liga, kai atsiranda patologinis troškimas lošti) nėra pripažįstama kaip problema, nes niekas nežino jos masto. Tikimės, kad šis projektas padės susipažinti su tikraisiais šios problemos mastais ir atkreips visuomenės dėmesį į ludomaniją. Tai ne vieno žmogaus problema – šalia kiekvieno lošėjo nukenčia mažiausiai keli artimi žmonės. Tai ir šeimos nariai, ir draugai, ir bendradarbiai ir t.t. Dėl to į ludomaniją reikia žiūrėti rimtai, nes nuo jos nukenčia Lietuvos piliečių gyvenimo kokybė.